Seimo pirmininkė ragina neskubėti vertinti Lenkijos politikos pokyčių
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė nuomonę dėl Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjo Pawelo Nawrockio pasisakymų apie Ukrainą. Ji teigė, kad būtų linkusi palaukti, kol bus atlikti po rinkimų darbai, prieš vertinant jo poziciją.
Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Lenkija yra svarbi Lietuvos partnerė, o bendradarbiavimas su ja yra itin reikšmingas, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. Ji taip pat pažymėjo, kad svarbu išlaikyti vieningą poziciją dėl paramos Ukrainai, nes tai yra esminis veiksnys siekiant stabilumo regione.
Seimo pirmininkė ragino išlaikyti kantrybę ir laukti, kol bus aiškesnė situacija po rinkimų, kad būtų galima geriau įvertinti Lenkijos politikos kryptį ir jos poveikį regioniniam bendradarbiavimui.
Kontroversiškas patarėjo pasisakymas
Pawel Nawrocki, kuris neseniai buvo paskirtas Lenkijos prezidento patarėju istoriniais klausimais, sukėlė nemažai diskusijų dėl savo ankstesnių pasisakymų apie Ukrainą. Jis yra žinomas dėl kontroversiškų pareiškimų apie Volynės žudynes – tragišką istorinį įvykį, kai 1943-1944 metais žuvo dešimtys tūkstančių lenkų.
Nawrockis anksčiau yra teigęs, kad Ukraina turėtų oficialiai pripažinti šiuos įvykius genocidu, kas sukėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo. Tokia pozicija kelia nerimą Baltijos šalims, kurios nuosekliai palaiko Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją.
Lenkijos ir Lietuvos santykių svarba
Lenkija ir Lietuva pastaraisiais metais tapo artimomis sąjungininkėmis saugumo srityje. Abi šalys aktyviai remia Ukrainą ir yra tarp didžiausių jos rėmėjų Europoje. Lenkija priėmė daugiau nei milijoną ukrainiečių pabėgėlių ir skyrė reikšmingą karinę bei humanitarinę pagalbą.
Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas yra ypač svarbus sprendžiant regioninio saugumo klausimus, įskaitant atsaką į hibridines grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Abi šalys aktyviai dirba NATO rytinio flango stiprinimo srityje.
„Mūsų istoriniai ryšiai ir bendra grėsmių samprata leidžia mums efektyviai bendradarbiauti daugelyje sričių. Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, ir šis bendradarbiavimas tik stiprės,” – teigė Seimo pirmininkė.
Žvilgsnis į priekį: kantrybė ir strateginis mąstymas
Nepaisant kai kurių nerimą keliančių ženklų, Čmilytė-Nielsen ragina išlaikyti kantrybę ir vertinti Lenkijos politiką pagal konkrečius veiksmus, o ne pavienius pasisakymus. Ji pažymėjo, kad Lenkijos užsienio politika visada pasižymėjo nuoseklumu strateginiais klausimais, nepriklausomai nuo vidaus politikos pokyčių.
Seimo pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė yra esminė sėkmingo pasipriešinimo Rusijos imperiniams siekiams sąlyga. „Mes negalime leisti, kad istoriniai nesutarimai ar politiniai nesusipratimai susilpnintų mūsų bendrą frontą prieš realias grėsmes mūsų regionui,” – pabrėžė ji.
Tarp istorijos ir dabarties iššūkių
Istoriniai klausimai tarp Lenkijos ir Ukrainos išlieka jautrūs, tačiau dabartinė geopolitinė realybė reikalauja pragmatiško požiūrio. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Lietuva taip pat turėjo sudėtingų istorinių klausimų su Lenkija, tačiau abi šalys sugebėjo juos spręsti konstruktyviai, nesukeldamos grėsmės strateginei partnerystei.
Regiono vienybė šiuo sudėtingu laikotarpiu tampa ne tik politiniu, bet ir išlikimo klausimu. Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad tik bendromis pastangomis galima efektyviai priešintis imperiniams kaimynų siekiams. Todėl, nepaisant galimų nuomonių skirtumų ar istorinių nesutarimų, svarbu išlaikyti strateginį žvilgsnį į priekį ir nepamiršti, kad mūsų stiprybė – vienybėje prieš bendrą grėsmę.