Mokesčių reforma ir gynybos finansavimas: du atskiri keliai
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad planuojama mokesčių reforma turi labai mažai bendro su gynybos finansavimu. Ji pabrėžė, kad mokesčių sistemos pokyčiai yra būtini siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir efektyvesnį valstybės biudžeto panaudojimą.
Pasak Čmilytės-Nielsen, reforma siekiama sukurti tvaresnę ir teisingesnę mokesčių sistemą, kuri atitiktų šiuolaikinius ekonomikos iššūkius ir padėtų spręsti socialines problemas. Ji taip pat pažymėjo, kad mokesčių reforma yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklaus darbo ir dialogo su visuomene bei verslo bendruomene. Seimo pirmininkė pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog mokesčių sistema būtų aiški, skaidri ir suprantama visiems piliečiams.
Reformos kontekstas ir pagrindiniai tikslai
Šiuo metu Lietuvoje vykstančios diskusijos dėl mokesčių reformos kyla iš poreikio modernizuoti mokesčių sistemą, kuri daugelio ekspertų vertinimu yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinės ekonomikos realijų. Liberalų sąjūdžio lyderė Čmilytė-Nielsen, kalbėdama Seimo posėdyje praėjusią savaitę, akcentavo, kad reforma siekiama sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, kuris, Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje vis dar siekia apie 20% BVP.
Planuojamoje reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, plėsti mokesčių bazę ir mažinti mokestines išimtis. Taip pat ketinama supaprastinti mokesčių administravimą, kas turėtų palengvinti naštą tiek verslui, tiek mokesčių administratoriams.
Atskiras gynybos finansavimo klausimas
Nors viešojoje erdvėje dažnai šios dvi temos – mokesčių reforma ir gynybos finansavimas – aptariamos kartu, Seimo pirmininkė pabrėžia, kad tai yra du atskiri klausimai. Gynybos finansavimas, kuris šiuo metu siekia 2,52% BVP, yra nustatytas remiantis nacionalinio saugumo poreikiais ir tarptautiniais įsipareigojimais.
„Gynybos finansavimas yra prioritetas, dėl kurio sutaria visos parlamentinės partijos, o mokesčių reforma yra struktūrinis ekonomikos klausimas, kuris turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo gynybos poreikių,” – teigė Čmilytė-Nielsen žurnalistams po susitikimo su ekonomistais ir verslo atstovais.
Finansų ministerijos duomenimis, 2023 metais gynybai Lietuva skyrė beveik 1,5 mlrd. eurų, o 2024 metais ši suma turėtų išaugti dar 15%.
Visuomenės nuomonės skirtumai
Visuomenės apklausos rodo, kad lietuviai nevienodai vertina mokesčių reformos poreikį. „Vilmorus” atlikto tyrimo duomenimis, 48% respondentų pritaria mokesčių sistemos pokyčiams, tačiau tik 31% mano, kad dabartiniai pasiūlymai yra tinkami.
Verslo atstovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimų pokyčių tempo ir masto. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius yra pareiškęs, kad „reforma neturėtų didinti bendros mokestinės naštos verslui, ypač eksportuojančioms įmonėms, kurios susiduria su didele konkurencija tarptautinėse rinkose”.
Ką toliau žada reforma?
Mokesčių reformos įgyvendinimo planas numato, kad pagrindiniai pakeitimai būtų priimti šių metų rudens sesijoje, o įsigaliotų nuo 2025 metų pradžios. Tačiau kai kurie elementai, ypač susiję su nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčiais, būtų įvedami palaipsniui per ateinančius 3-5 metus.
Kelias į tvaresnę ateitį
Mokesčių reforma ir gynybos finansavimas – du skirtingi, bet vienodai svarbūs valstybės stabilumo elementai. Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai regione, tiek ekonominis, tiek fizinis saugumas reikalauja nuolatinio dėmesio ir investicijų. Čmilytės-Nielsen pozicija atspindi platesnį požiūrį – valstybė turi judėti pirmyn visomis kryptimis, neatsisakydama nei socialinio teisingumo, nei gynybos įsipareigojimų.
Galiausiai, sėkminga mokesčių reforma gali sukurti tvirtesnį ekonominį pagrindą, kuris leistų užtikrinti ir gynybos finansavimą ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip sakė vienas ekonomistas diskusijoje Seime: „Stipri ekonomika yra geriausias nacionalinio saugumo garantas.” Šiandieniniai sprendimai formuos rytojaus Lietuvą – ar sugebėsime rasti pusiausvyrą, parodys artimiausi metai.