Seimo pirmininkės abejonės dėl kandidatės į švietimo ministrus neišsisklaidė
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo su kandidate į švietimo, mokslo ir sporto ministrus Agne Segalovičiene teigė, kad abejonės dėl jos tinkamumo eiti šias pareigas neišsisklaidė. Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs klausimai, susiję su švietimo politika ir būsimais iššūkiais, tačiau, pasak Čmilytės-Nielsen, Segalovičienės atsakymai nebuvo pakankamai įtikinami, kad išsklaidytų visas abejones.
Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad švietimo sektorius šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių, todėl labai svarbu, kad naujasis ministras turėtų aiškią viziją ir gebėjimą efektyviai spręsti problemas. Ji taip pat pažymėjo, kad Segalovičienės patirtis ir kompetencija švietimo srityje yra svarbūs veiksniai, tačiau būtina įsitikinti, kad ji sugebės tinkamai vadovauti ministerijai.
Kandidatės biografija ir patirtis
Agnė Segalovičienė, kurią premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė į švietimo, mokslo ir sporto ministrus, anksčiau dirbo Vilniaus licėjaus direktore. Ji švietimo sistemoje dirba jau daugiau nei 15 metų, yra dėsčiusi anglų kalbą, vadovavusi vienai prestižiškiausių Lietuvos mokyklų.
2023 m. Segalovičienė buvo paskirta Nacionalinės švietimo agentūros direktore, kur jos vadovavimo laikotarpiu buvo siekiama modernizuoti ugdymo turinį ir gerinti valstybinių brandos egzaminų organizavimą. Tačiau jos kandidatūra sukėlė diskusijų dėl patirties aukštojo mokslo ir sporto srityse, kurios taip pat priklauso ministerijos kompetencijai.
Politinės reakcijos
Nepaisant to, kad susitikimas nepadėjo išsklaidyti visų abejonių, Čmilytė-Nielsen teigė, jog galutinį sprendimą dėl Segalovičienės kandidatūros priims Seimas, ir pabrėžė, kad svarbu išklausyti visų parlamentarų nuomones bei argumentus. Ji taip pat išreiškė viltį, kad diskusijos Seime bus konstruktyvios ir padės priimti geriausią sprendimą švietimo sistemos ateičiai.
Opozicijos atstovai jau spėjo išreikšti kritiką dėl Segalovičienės kandidatūros. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad kandidatei trūksta strateginio mąstymo ir aiškios vizijos, kaip spręsti mokytojų trūkumo problemą. Tuo tarpu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” nariai akcentavo, kad švietimo ministras turėtų turėti platesnę patirtį visose ministerijos kuruojamose srityse.
Švietimo iššūkiai
Šiuo metu Lietuvos švietimo sistema susiduria su rimtais iššūkiais. Mokytojų trūkumas tampa vis opesne problema – pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenis, kasmet Lietuvos mokyklose trūksta apie 1000 pedagogų. Ypač jaučiamas matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokytojų stygius.
Kita aktuali problema – mokyklų tinklo optimizavimas regionuose, kur mažėjant mokinių skaičiui tenka priimti sudėtingus sprendimus dėl mokyklų uždarymų ar reorganizavimų. Taip pat aktualūs išlieka mokinių pasiekimų skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų, kurie pagal PISA tyrimus išlieka vieni didžiausių Europos Sąjungoje.
Aukštojo mokslo srityje Lietuva susiduria su finansavimo problemomis ir mokslininkų emigracija, o sporto sektorius reikalauja strateginio požiūrio į talentų ugdymą ir sporto infrastruktūros plėtrą.
Kryžkelėje: švietimo ateitis laukia sprendimų
Diskusijos dėl Agnės Segalovičienės kandidatūros atspindi platesnį susirūpinimą dėl Lietuvos švietimo sistemos ateities. Ministro pozicija šiuo metu yra ypač svarbi, nes priimami sprendimai nulems ne tik dabartinės kartos išsilavinimą, bet ir šalies konkurencingumą ateityje. Nors Segalovičienė turi vertingos patirties vadovaujant mokyklai ir švietimo agentūrai, klausimas, ar to pakanka sprendžiant sisteminius iššūkius, lieka atviras.
Galutinis Seimo sprendimas dėl kandidatės bus ne tik politinis, bet ir vertybinis pasirinkimas – kokį švietimą norime matyti Lietuvoje ir kas gali geriausiai įgyvendinti šią viziją. Nepriklausomai nuo to, ar Segalovičienė gaus Seimo pritarimą, akivaizdu, kad švietimo reforma išlieka vienu svarbiausių nacionalinių prioritetų, reikalaujančių drąsių sprendimų ir plataus politinio sutarimo.