COVID-19 pandemijos pradžioje daugelis šalių susidūrė su didžiuliais iššūkiais, siekdamos užtikrinti pakankamą testų tiekimą. Lietuvoje, kaip ir kitur, buvo būtina greitai reaguoti į sparčiai besikeičiančią situaciją, todėl testų pirkimo procesas tapo vienu iš svarbiausių prioritetų. Buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, liudydamas byloje dėl COVID-19 testų pirkimo, pabrėžė, kad jo vaidmuo buvo koordinacinis, o ne sprendimų priėmimo.
Stončaitis paaiškino, kad pandemijos pradžioje buvo būtina užtikrinti greitą ir efektyvų testų tiekimą, kad būtų galima tinkamai valdyti viruso plitimą. Jis teigė, kad visos procedūros buvo atliekamos laikantis teisės aktų ir Vyriausybės nustatytų taisyklių, siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisėtumą. Jo teigimu, sprendimus dėl konkrečių pirkimų priėmė kiti atsakingi asmenys, turintys tam reikalingus įgaliojimus.
Pandemijos metu daugelis šalių susidūrė su panašiais iššūkiais, kai reikėjo greitai įsigyti medicinines priemones, tokias kaip testai, apsauginės kaukės ir kitos būtinos priemonės. Dėl to kai kuriose šalyse kilo skandalai dėl galimai neskaidrių pirkimų ar netinkamo lėšų panaudojimo. Lietuvoje taip pat buvo atvejų, kai viešai buvo keliamas klausimas dėl pirkimų skaidrumo, tačiau Stončaitis pabrėžė, kad jo veikla buvo orientuota į sklandų procesų koordinavimą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.
Svarbu pažymėti, kad pandemijos metu daugelis vyriausybių turėjo greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų ir priimti sprendimus, kurie leistų efektyviai valdyti krizę. Tai apėmė ne tik medicininių priemonių pirkimą, bet ir kitus svarbius sprendimus, susijusius su visuomenės sveikatos apsauga ir ekonomikos stabilizavimu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šie sprendimai buvo priimami sudėtingomis sąlygomis, kai reikėjo greitai reaguoti į nuolat kintančią situaciją.