Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Šis incidentas, kai Lietuvos gyventojai pranešimus apie artėjančią audrą iš Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) gavo tik po paros, atskleidė svarbias spragas šalies krizių valdymo sistemoje. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad būtina išsamiai išnagrinėti situaciją ir nustatyti, kodėl pranešimai nebuvo pristatyti laiku. Tai yra esminis klausimas, nes laiku gauta informacija gali padėti gyventojams pasiruošti galimoms grėsmėms ir imtis būtinų atsargumo priemonių.

Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę greitai ir efektyviai perduoti svarbią informaciją, tačiau šis atvejis parodė, kad techninės problemos gali sutrikdyti šį procesą. NKVC atstovai teigė, kad pranešimų vėlavimas galėjo būti susijęs su techninėmis problemomis, tačiau tikslios priežastys dar nėra žinomos. Jie pažadėjo atlikti išsamų tyrimą ir imtis priemonių, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų.

Gyventojai, kurie laiku negavo pranešimų, išreiškė susirūpinimą dėl savo saugumo ir pabrėžė, kad tokie incidentai mažina pasitikėjimą krizių valdymo sistema. Tai yra rimtas signalas valdžios institucijoms, kad būtina stiprinti pasitikėjimą ir užtikrinti, jog informacija būtų perduodama laiku ir efektyviai.

Šis incidentas taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti krizių valdymo sistemas ir užtikrinti, kad jos veiktų sklandžiai ir patikimai, ypač esant ekstremalioms situacijoms. Tai gali apimti ne tik techninių sprendimų tobulinimą, bet ir darbuotojų mokymus, procedūrų peržiūrą bei bendradarbiavimo su kitomis institucijomis stiprinimą.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į kitų šalių patirtį ir gerąsias praktikas krizių valdymo srityje. Pavyzdžiui, kai kurios šalys naudoja išmaniąsias sistemas, kurios automatiškai siunčia pranešimus gyventojams, kai tik nustatoma grėsmė. Tokios sistemos gali būti integruotos su meteorologinėmis tarnybomis, kad būtų užtikrintas greitas ir tikslus informacijos perdavimas.

Ateityje, siekiant išvengti panašių incidentų, Lietuvos valdžios institucijos turėtų investuoti į modernias technologijas ir užtikrinti, kad krizių valdymo sistema būtų pasirengusi veikti bet kokiomis sąlygomis. Tai ne tik padidins gyventojų saugumą, bet ir sustiprins pasitikėjimą valdžios institucijomis.