NSGK nariai kritikuoja premjerę dėl poligonų plėtros komunikacijos
Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai išreiškė kritiką premjerei dėl jos pareiškimų apie poligonų plėtrą šalyje. Jie teigia, kad tokie pasisakymai yra nesusipratimas ir gali sukelti nereikalingą įtampą visuomenėje. Komiteto nariai pabrėžia, kad poligonų plėtra yra svarbi nacionalinio saugumo užtikrinimui, tačiau tokie klausimai turėtų būti sprendžiami atsakingai ir skaidriai, įtraukiant visuomenę į diskusijas. Jie ragina Vyriausybę aiškiai komunikuoti apie planus ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į vietos bendruomenių nuomonę bei interesus. Tuo tarpu premjerė teigia, kad poligonų plėtra yra būtina siekiant sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus, tačiau pripažįsta, kad komunikacija šiuo klausimu galėjo būti geresnė.
Poligonų plėtros planai ir visuomenės reakcija
Pastaruoju metu Lietuvoje ypač aktyviai diskutuojama apie Rūdninkų poligono plėtrą Šalčininkų rajone, kur planuojama įrengti karinį poligoną maždaug 20 tūkst. hektarų plote. Šis projektas sukėlė vietos gyventojų, ypač lenkų tautinės mažumos atstovų, nepasitenkinimą. Protestuotojai teigia, kad poligono įrengimas gali pakenkti aplinkai, sumažinti nekilnojamojo turto vertę ir pabloginti gyvenimo kokybę.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau pareiškė, kad poligonų plėtra yra strateginės reikšmės sprendimas, būtinas NATO įsipareigojimams vykdyti ir šalies saugumui stiprinti. Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuva turi užtikrinti tinkamas sąlygas sąjungininkų kariams treniruotis.
NSGK pozicija ir siūlymai
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad komitetas iš esmės pritaria poligonų plėtrai, tačiau kritikuoja būdą, kuriuo tai buvo komunikuojama visuomenei.
„Gynybos stiprinimas negali vykti uždarai. Turime įtraukti vietos bendruomenes, išklausyti jų nuogąstavimus ir kartu ieškoti sprendimų. Tai ne tik demokratijos, bet ir efektyvios gynybos politikos klausimas,” – sakė L. Kasčiūnas.
Komiteto nariai siūlo Vyriausybei organizuoti viešas konsultacijas su vietos bendruomenėmis, parengti išsamius poveikio aplinkai vertinimus ir numatyti kompensacines priemones gyventojams, kurių interesai gali būti paveikti.
Tarptautinis kontekstas
Lietuvos poligonų plėtra vyksta didėjančios įtampos regione kontekste. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais NATO sąjungininkai sustiprino savo buvimą Baltijos šalyse. Šiuo metu Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (eFP), kurioje tarnauja kariai iš 8 NATO šalių.
Gynybos ekspertai pabrėžia, kad modernūs poligonai yra būtini norint užtikrinti efektyvų karių rengimą ir sąveiką su sąjungininkais. Šiuo metu Lietuvoje veikia penki pagrindiniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių ir Klaipėdos, tačiau jų plotas ir infrastruktūra nėra pakankami didesnio masto pratyboms.
Tarp saugumo poreikių ir visuomenės lūkesčių
Poligonų plėtros klausimas atskleidžia platesnę dilemą, su kuria susiduria daugelis NATO šalių – kaip suderinti augančius gynybos poreikius su vietos bendruomenių interesais. Ekspertai sutaria, kad skaidri komunikacija ir nuoseklus dialogas yra raktiniai elementai siekiant visuomenės paramos tokiems projektams.
Premjerė pripažino komunikacijos spragas ir pažadėjo tobulinti dialogą su visuomene. „Nacionalinis saugumas yra visų mūsų reikalas, todėl sprendimai turi būti priimami kartu, išklausant visas puses,” – teigė ji po susitikimo su NSGK nariais.
Lietuvai žengiant toliau stiprinant gynybos pajėgumus, šis atvejis tampa svarbiu precedentu, kaip turėtų būti derinami strateginiai saugumo interesai ir demokratiniai procesai. Tik atvirai kalbėdami apie iššūkius ir įtraukdami piliečius į sprendimų priėmimą, galime tikėtis sukurti gynybos sistemą, kuri ne tik atgrasytų potencialius agresorius, bet ir turėtų tvirtą visuomenės palaikymą.