Ginčas dėl vasarnamių miškuose: konstitucingumo dilema
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis nesutinka su Seimo teisininkų išvada, kad leidimas statyti vasarnamius miškuose gali prieštarauti Konstitucijai. Jis teigia, kad tokia išvada yra politizuota ir neturi pagrindo.
„Matome akivaizdų politinį spaudimą, kuris neturi realaus teisinio pagrindo,” – pareiškė Žemaitaitis po Teisės departamento išvados paskelbimo praėjusį antradienį.
Žemaitaitis mano, kad leidimas statyti vasarnamius miškuose nekelia grėsmės nei aplinkai, nei Konstitucijai, ir pabrėžia, kad tokie statiniai galėtų būti naudingi turizmui ir ekonomikai. Jis taip pat pažymi, kad miškų apsauga yra svarbi, tačiau tai neturėtų trukdyti racionaliam ir subalansuotam jų naudojimui.
Teisinis pagrindas ir argumentai
Seimo teisininkai savo ruožtu teigia, kad tokie statybų leidimai gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintus aplinkos apsaugos principus. Konstitucijos 54 straipsnis nurodo, kad „valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai”.
Aplinkos apsaugos ekspertai primena, kad Lietuvos miškingumas siekia vos 33,7 proc. šalies teritorijos, o tai yra gerokai mažiau nei kaimyninėse Latvijoje (54 proc.) ar Estijoje (51 proc.). Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje iškirstų miškų plotas viršijo atsodintų plotą.
Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimų įstatymo pakeitimų. „Jau dabar matome, kaip ‘laikini’ statiniai miškuose tampa nuolatiniais, o infrastruktūros plėtra neišvengiamai keičia miško ekosistemą,” – teigia judėjimo koordinatorius Mantas Jančiauskas.
Ekonominė perspektyva
Žemaitaitis ir jo šalininkai pabrėžia ekonominę naudą, kurią galėtų atnešti rekreacinio turizmo plėtra miškuose. Remiantis Valstybinio turizmo departamento duomenimis, ekologinis turizmas yra viena sparčiausiai augančių turizmo šakų Europoje, kasmet pritraukianti 10-15 proc. daugiau lankytojų.
„Kalbame apie tvarią plėtrą, ne apie beatodairišką miškų niokojimą. Subalansuota rekreacija miškuose galėtų sukurti darbo vietas regionuose ir paskatinti vietinį verslą,” – teigia Žemaitaitis.
Jis taip pat siūlo nustatyti griežtus reikalavimus statiniams, įskaitant ekologiškų medžiagų naudojimą, minimalų poveikį aplinkai ir privalomą teritorijos atkūrimą nutraukus veiklą.
Miško ir žmogaus sambūvis: kur brėžiame ribą?
Diskusijos dėl šio klausimo tęsiasi, o galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas planuoja surengti viešą svarstymą, kuriame dalyvaus tiek aplinkosaugininkai, tiek verslo atstovai.
Europos šalių praktika rodo skirtingus požiūrius į šį klausimą. Skandinavijos valstybėse, ypač Suomijoje ir Švedijoje, taikomas „kiekvieno žmogaus teisės” principas, leidžiantis ribotą rekreaciją miškuose, tačiau su griežtomis aplinkosauginėmis sąlygomis. Tuo tarpu Vokietijoje ir Austrijoje statybos miškuose yra griežtai reglamentuotos ir dažniausiai leidžiamos tik ypatingais atvejais.
Šis klausimas iš esmės atspindi platesnę dilemą – kaip suderinti gamtos išsaugojimą ir žmogaus poreikius, ekonominę naudą ir ekologinę atsakomybę. Ar pavyks rasti pusiausvyrą tarp miško, kaip ekosistemos, apsaugos ir žmogaus noro būti arčiau gamtos – parodys tik laikas ir politinė valia priimti ilgalaikius, o ne trumparegiškus sprendimus.