Karinis poligonas Lietuvoje: tarp nacionalinio saugumo ir vietos bendruomenių interesų
Lietuvoje vyksta intensyvios diskusijos dėl naujo karinio poligono įkūrimo, kuris sukėlė savivaldybių nesutarimus. Šis projektas yra dalis šalies gynybos stiprinimo plano, tačiau jo įgyvendinimas susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu. Savivaldybės, kuriose planuojama įkurti poligoną, išreiškia susirūpinimą dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojų gyvenimo kokybei.
Savivaldybių pozicijos ir derybos
Kai kurios savivaldybės jau pradėjo siūlyti mainus, siekdamos išvengti poligono statybos savo teritorijoje. Jos siūlo alternatyvias vietas arba reikalauja kompensacijų už galimus nepatogumus. Tuo tarpu kitos savivaldybės, matydamos galimą ekonominę naudą, yra pasirengusios priimti poligoną, tikėdamosi, kad tai atneš naujų investicijų ir darbo vietų.
Šiaulių rajono savivaldybė viena pirmųjų išreiškė susirūpinimą dėl galimo poligono poveikio Rėkyvos ežero ekosistemai, kuri jau dabar patiria nemažą antropogeninį poveikį. Anot Šiaulių mero Artūro Visocko, „mes nesame prieš nacionalinį saugumą, tačiau turime atsižvelgti ir į savo gyventojų interesus bei unikalios gamtos išsaugojimą”.
Tuo tarpu Radviliškio rajono savivaldybė yra labiau linkusi svarstyti poligono statybos galimybę, matydama potencialią naudą regionui. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad poligonas galėtų sukurti iki 300 naujų darbo vietų ir pritraukti papildomų investicijų į infrastruktūrą.
Gynybos ministerijos argumentai
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad naujas poligonas yra būtinas dėl kelių priežasčių:
– Esami poligonai nebeatitinka šiuolaikinių NATO standartų ir yra per maži didesnėms pratyboms
– Dėl padidėjusio NATO karių skaičiaus Lietuvoje trūksta tinkamų mokymo vietų
– Naujas poligonas leistų vykdyti sudėtingesnius karinius mokymus su sunkiąja technika
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia: „Turime suprasti, kad šis projektas – ne vien Lietuvos, bet ir NATO gynybos stiprinimo dalis. Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad turime būti pasirengę ginti savo teritoriją.”
Aplinkosauginiai aspektai ir vietos gyventojų nuomonės
Vienas didžiausių susirūpinimo šaltinių – galimas poligono poveikis aplinkai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, prieš pradedant statybas turės būti atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas, kuris užtruks mažiausiai 6-8 mėnesius.
Vietos gyventojai išreiškia įvairias nuomones. Anot 2023 m. atliktos apklausos, 47% potencialių poligono teritorijų gyventojų prieštarauja projektui, 31% jį palaiko, o 22% neturi aiškios nuomonės. Pagrindiniai gyventojų nuogąstavimai susiję su:
– Triukšmo tarša dėl šaudymo pratybų
– Galimais žemės naudojimo apribojimais
– Transporto srautų padidėjimu
– Galimais apribojimais miškų lankymui ir grybavimui
Gynybos ir bendruomenės: ieškant balanso
Vyriausybė stengiasi rasti kompromisą, kuris patenkintų tiek gynybos poreikius, tiek vietos bendruomenių interesus. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos, siekiant rasti tinkamiausią sprendimą, kuris leistų įgyvendinti projektą su minimaliais konfliktais. Vis dėlto, šis procesas atskleidžia sudėtingą balansą tarp nacionalinio saugumo ir vietos gyventojų interesų.
Europos šalių patirtis rodo, kad sėkmingas poligonų integravimas į vietines bendruomenes įmanomas. Pavyzdžiui, Estijoje Tapa poligono plėtra buvo vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su vietos bendruomene ir sukūrė papildomų ekonominių galimybių regionui.
Tarp dviejų ugnių: saugumas ir kasdienybė
Naujo karinio poligono klausimas Lietuvoje atskleidžia fundamentalią dilemą, su kuria susiduria daugelis šalių – kaip suderinti nacionalinio saugumo poreikius su kasdieniais žmonių rūpesčiais. Geopolitinė įtampa regione verčia stiprinti gynybą, tačiau tai neturėtų vykti vietos bendruomenių sąskaita.
Tikėtina, kad galutinis sprendimas bus pasiektas tik po ilgų derybų ir kompromisų. Svarbu, kad šiame procese būtų išgirsti visi balsai – tiek kariškių, tiek savivaldybių, tiek eilinių gyventojų. Galbūt vietoj priešpriešos, poligono klausimas galėtų tapti pavyzdžiu, kaip demokratinėje visuomenėje priimami sudėtingi sprendimai, derinant nacionalinius interesus su vietiniais poreikiais. Tik tada galėsime kalbėti apie tikrą saugumą – tokį, kuris apima ne tik valstybės sienas, bet ir žmonių pasitikėjimą savo valdžios institucijomis.