Prezidentas Nausėda ragina pozityviau žvelgti į naujo poligono steigimą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina visuomenę ir politikus susitelkti į teigiamus aspektus, susijusius su naujo poligono steigimu šalyje. Jis pabrėžia, kad svarbu ne tik kritikuoti ar ieškoti trūkumų, bet ir pristatyti visuomenei tai, kas yra pozityvaus šioje iniciatyvoje. Prezidentas akcentuoja, kad naujas poligonas gali prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo ir suteikti papildomų galimybių kariuomenei. Nausėda taip pat kviečia visus suinteresuotus asmenis bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi tiek vietos bendruomenėms, tiek visai šaliai. Jis ragina vengti tarpusavio kaltinimų ir susitelkti į konstruktyvų dialogą, siekiant geriausių rezultatų.
Poligono reikšmė NATO įsipareigojimams
Naujo karinio poligono steigimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos įsipareigojimais NATO. Vilniaus viršūnių susitikime 2023 metais Lietuva pažadėjo stiprinti gynybos infrastruktūrą, kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje taip pat reikalauja tinkamos treniruočių infrastruktūros.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, dabartinis Pabradės poligonas jau nebegali patenkinti visų Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų poreikių. Planuojamas naujas poligonas būtų maždaug 20 tūkst. hektarų ploto ir leistų vykdyti platesnio masto karines pratybas.
Ekonominė nauda regionui
Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad naujas poligonas atneštų ir ekonominės naudos regionui, kuriame jis būtų įkurtas. Tai apimtų:
- Naujų darbo vietų sukūrimą
- Investicijas į vietos infrastruktūrą
- Papildomą apyvartą vietos verslams
- Galimybes vietos gyventojams įsidarbinti tiek statybų metu, tiek vėliau
Remiantis Gynybos ministerijos skaičiavimais, poligono statybos ir eksploatavimo metu į regioną gali būti investuota daugiau nei 500 milijonų eurų per artimiausius 10 metų.
Vietos bendruomenių susirūpinimas
Nepaisant potencialios naudos, dalis vietos bendruomenių išreiškė susirūpinimą dėl galimo poveikio aplinkai ir įprastam gyvenimo būdui. Ypač aktyviai diskusijos vyksta Rūdninkų girios regione, kur anksčiau buvo svarstoma įkurti poligoną.
Prezidentas pripažįsta šiuos nuogąstavimus ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą, įtraukiant vietos bendruomenes į dialogą. Jis siūlo sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų tiek vyriausybės, tiek vietos savivaldos, tiek bendruomenių atstovai.
Saugumas kaip bendrasis gėris
Anot Prezidento, svarbu suvokti, kad šalies gynybos stiprinimas yra visų piliečių interesas. „Mūsų geografinė padėtis ir geopolitinė realybė reikalauja rimtai žiūrėti į saugumo klausimus. Tai nėra abstraktus dalykas – tai mūsų visų ateities garantas,” – pabrėžė G. Nausėda per susitikimą su savivaldybių merais.
Jis taip pat priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų gynybai skirti 3% BVP, o tam reikalinga ir atitinkama infrastruktūra.
Žalieji sprendimai gynyboje
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad modernus karinis poligonas gali būti kuriamas laikantis aukštų aplinkosaugos standartų. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir kitose NATO šalyse kariniai poligonai dažnai tampa biologinės įvairovės salomis, nes didžioji teritorijos dalis lieka neužstatyta ir mažai paliesta.
Krašto apsaugos ministerija jau pradėjo konsultacijas su aplinkosaugos ekspertais, kad būsimo poligono projektavimo ir statybos metu būtų maksimaliai išsaugotos vertingiausios gamtinės teritorijos.
Kelias į priekį: ne konfrontacija, o bendradarbiavimas
Nacionalinio saugumo stiprinimas reikalauja ne tik politinės valios, bet ir visuomenės supratimo. Prezidento Nausėdos kvietimas žvelgti į poligono steigimą pozityviau atspindi platesnį poreikį rasti balansą tarp gynybos poreikių ir vietos bendruomenių interesų. Šiandien, kai Lietuvos saugumas susiduria su naujais iššūkiais, gebėjimas susitelkti ties konstruktyviais sprendimais tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Kaip parodė istorija, didžiausi Lietuvos laimėjimai visada kilo iš sugebėjimo peržengti trumpalaikius nesutarimus ir dirbti vardan bendro tikslo. Naujo poligono klausimas gali tapti ne susipriešinimo, o naujo bendradarbiavimo modelio pavyzdžiu, jei tik sugebėsime išgirsti vieni kitus ir drauge kurti saugesnę ateitį.