Autistiški žmonės ir iššūkiai siekiant pagalbos po seksualinio smurto
Autistiški žmonės dažnai susiduria su iššūkiais, kai kalbama apie jų įtrauktį į visuomenę ir pagalbos gavimą, ypač susidūrus su seksualiniu smurtu. Viena iš pagrindinių problemų yra stigma, kurią jie patiria, ir baimė kreiptis pagalbos. Dažnai autistiški asmenys jaučiasi nesuprasti arba bijo, kad jų patirtis bus nuvertinta. Tai gali lemti, kad jie nesikreipia į teisėsaugą ar kitus pagalbos šaltinius, net jei patiria smurtą.
Be to, autistiški žmonės gali susidurti su komunikacijos sunkumais, kurie apsunkina jų gebėjimą pranešti apie patirtą smurtą. Jie gali nesuprasti, kaip apibūdinti savo patirtį arba bijoti, kad jų žodžiai bus neteisingai interpretuoti. Tai dar labiau apsunkina situaciją, nes be tinkamos komunikacijos sunku gauti reikiamą pagalbą.
Statistika ir tyrimų duomenys
Naujausi tyrimai rodo, kad autistiški žmonės patiria seksualinį smurtą 3-5 kartus dažniau nei neurotipiški asmenys. Pagal 2021 m. atliktą tyrimą JAV, net 78% autistiškų moterų ir 32% autistiškų vyrų nurodė patyrę tam tikrą seksualinio smurto formą per savo gyvenimą. Tačiau tik apie 15% atvejų buvo pranešta teisėsaugai.
Didžioji Britanija 2022 m. atliko apklausą, kurioje dalyvavo 1200 autistiškų suaugusiųjų. Rezultatai parodė, kad 67% respondentų, patyrusių seksualinį smurtą, niekada nesikreipė pagalbos dėl baimės būti nesuprastiems arba dėl ankstesnės neigiamos patirties bendraujant su pagalbos tarnybomis.
Specialistų pasiruošimo trūkumas
Didelė problema yra specialistų, dirbančių su seksualinio smurto aukomis, žinių trūkumas apie autizmą. Tik 23% krizių centrų darbuotojų Europoje yra gavę specialų mokymą, kaip dirbti su autistiškais žmonėmis. Dėl to autistiški asmenys dažnai negauna tinkamos pagalbos, kuri atitiktų jų poreikius.
Kai kurie sunkumai, su kuriais susiduria specialistai:
- Nežinojimas, kaip prisitaikyti prie neįprastų komunikacijos būdų
- Sensorinių poreikių nesupratimas (pvz., apklausos patalpos gali būti per triukšmingos)
- Neteisingas autistiškų žmonių reakcijų interpretavimas (pvz., akių kontakto vengimas gali būti klaidingai palaikytas melu)
Svarbu, kad visuomenė ir pagalbos tarnybos būtų pasirengusios padėti autistiškiems žmonėms, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius. Tai apima specializuotą mokymą teisėsaugos pareigūnams ir socialiniams darbuotojams, kad jie galėtų geriau suprasti ir padėti autistiškiems asmenims. Taip pat būtina kurti saugią aplinką, kurioje autistiški žmonės jaustųsi drąsiai kreiptis pagalbos be baimės būti nesuprasti ar nuvertinti.
Inovatyvūs sprendimai ir geroji praktika
Kai kuriose šalyse jau pradėtos diegti programos, skirtos pagerinti pagalbos prieinamumą autistiškiems žmonėms:
- Autizmui pritaikytos apklausos patalpos – mažiau sensorinių dirgiklių, vizualinės pagalbos priemonės
- Alternatyvūs komunikacijos būdai – galimybė pranešti apie nusikaltimą raštu arba naudojant paveikslėlius
- Specialistų tarpininkų sistema – autizmo ekspertai, padedantys komunikuoti su teisėsauga
Australijoje sukurta programa „Safe Spaces” jau parodė teigiamus rezultatus – per dvejus metus 45% padaugėjo autistiškų žmonių, besikreipiančių pagalbos po patirto smurto.
Tiltas į saugesnę ateitį
Visuomenės švietimas apie autizmą ir su juo susijusius iššūkius gali padėti sumažinti stigmą ir skatinti didesnę įtrauktį. Tačiau reikia ne tik kalbėti, bet ir veikti. Tikra pažanga įvyks tik tada, kai autistiški žmonės bus įtraukti į sprendimų priėmimą ir paslaugų kūrimą. Jų balsas ir patirtis yra neįkainojami kuriant sistemas, kurios tikrai veikia.
Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo neurologinių skirtumų, nusipelno jaustis saugus ir gauti pagalbą, kai jos reikia. Šiandien daromos pastangos – tai tik pradžia ilgo kelio, kuriame kiekvienas žingsnis artina mus prie visuomenės, kurioje autistiški žmonės galės gauti tokią pat apsaugą ir paramą kaip ir visi kiti. Tik bendromis pastangomis galime sukurti pasaulį, kuriame niekas neliktų užribyje.