Smurto protrūkiai Lietuvos mokyklose: priežastys ir sprendimo būdai
Pastaruoju metu Lietuvos mokyklose vis dažniau fiksuojami smurto protrūkiai, kurie kelia susirūpinimą tiek tėvams, tiek pedagogams. Ekspertai teigia, kad šios problemos šaknys gali slypėti tiek socialiniuose, tiek psichologiniuose veiksniuose. Vaikai dažnai susiduria su stresu, kurį sukelia tiek mokyklos aplinka, tiek šeimos problemos. Be to, socialinių tinklų įtaka ir patyčios internete taip pat prisideda prie smurto mokyklose.
Remiantis Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus smurto atvejų mokyklose skaičius išaugo beveik 30 procentų. Ypač nerimą kelia tai, kad smurto apraiškos fiksuojamos ne tik tarp vyresnių klasių mokinių, bet ir pradinėse klasėse. Specialistų teigimu, pandemijos laikotarpis ir nuotolinis mokymasis taip pat prisidėjo prie šios problemos paaštrėjimo – vaikai prarado dalį socialinių įgūdžių, o grįžę į mokyklas susidūrė su adaptacijos sunkumais.
Psichologinės pagalbos svarba
Psichologai pabrėžia, kad svarbu ne tik spręsti jau įvykusius smurto atvejus, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui. Tai galima padaryti stiprinant emocinį vaikų intelektą, mokant juos atpažinti ir valdyti savo emocijas. Taip pat svarbu, kad mokyklos bendruomenė būtų įtraukta į šį procesą, o tėvai ir mokytojai bendradarbiautų siekdami sukurti saugią ir palaikančią aplinką.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto atliktas tyrimas rodo, kad mokyklose, kuriose veikia aktyvios prevencinės programos ir dirba pakankamas skaičius psichologų, smurto atvejų fiksuojama iki 45% mažiau. Deja, Lietuvoje vis dar jaučiamas didelis psichologų trūkumas – vidutiniškai vienam mokyklos psichologui tenka aptarnauti apie 800 mokinių, nors rekomenduojama norma yra ne daugiau kaip 400.
Socialinių tinklų įtaka
Pastaraisiais metais ypač išryškėjo socialinių tinklų ir išmaniųjų technologijų vaidmuo smurto mokyklose kontekste. Kauno technologijos universiteto mokslininkų atlikta analizė parodė, kad net 68% patyčių atvejų persikelia į skaitmeninę erdvę arba prasideda būtent ten. Platformos kaip TikTok, Instagram ar Snapchat tampa ne tik bendravimo, bet ir patyčių bei psichologinio smurto įrankiais.
Mokytojai pripažįsta, kad jiems sunku kontroliuoti tai, kas vyksta virtualioje erdvėje, ypač kai incidentai įvyksta po pamokų. Todėl vis dažniau kalbama apie poreikį įtraukti medijų raštingumo pamokas į bendrojo ugdymo programas ir mokyti vaikus saugaus elgesio internete.
Sveikatos iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje
Kitas svarbus klausimas, kuris buvo aptartas, yra sveikatos priešai, su kuriais susiduria šiuolaikinė visuomenė. Pagrindiniai iš jų yra nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir stresas. Šie veiksniai ne tik blogina bendrą sveikatos būklę, bet ir gali sukelti rimtas ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir nutukimas.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje net 57% vaikų neužsiima rekomenduojamu fiziniu aktyvumu (bent 60 minučių vidutinio intensyvumo fizine veikla kasdien). Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad Lietuvos moksleiviai suvartoja beveik dvigubai daugiau cukraus nei rekomenduojama, o daržovių ir vaisių vartojimas nesiekia minimalių rekomenduojamų normų.
Sveikatos specialistai ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti sveikai gyvensenai, įtraukiant į kasdienybę daugiau fizinio aktyvumo ir subalansuotą mitybą. Taip pat svarbu mokytis valdyti stresą, nes jis gali turėti neigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Visuomenės švietimas ir informavimas apie sveikos gyvensenos svarbą gali padėti sumažinti šių sveikatos priešų įtaką ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Kelias į sveikesnę ir saugesnę ateitį
Smurto protrūkiai mokyklose ir sveikatos problemos gali atrodyti kaip atskiri iššūkiai, tačiau iš tiesų jie dažnai yra susiję. Stresas, prasta mityba ir fizinio aktyvumo stoka neigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę vaikų sveikatą, o tai savo ruožtu gali pasireikšti agresyviu elgesiu.
Sprendžiant šias problemas, reikalingas kompleksinis požiūris, apimantis tiek švietimo sistemą, tiek šeimas, tiek platesnę visuomenę. Pozityvus pokytis prasideda nuo mažų žingsnių – nuo mokyklų kiemų, kuriuose vaikai gali aktyviai leisti laiką, iki psichologinės pagalbos prieinamumo kiekvienam vaikui. Tik bendromis pastangomis galime sukurti aplinką, kurioje vaikai augtų sveiki, saugūs ir laimingi – juk būtent jie yra mūsų ateitis.