Lietuvoje demografinės tendencijos daro įtaką mokyklų tinklui, nes mažėjantis vaikų skaičius verčia uždaryti kai kurias mokyklas arba jas reorganizuoti. Šis procesas ypač pastebimas mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, kur gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Dėl to mokyklos susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti kokybišką ugdymą mažėjant mokinių skaičiui.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mažėja mokinių skaičius, yra emigracija ir mažėjantis gimstamumas. Daug šeimų išvyksta gyventi į užsienį, ieškodamos geresnių ekonominių galimybių, o tai tiesiogiai veikia mokyklų užpildymą. Be to, mažėjantis gimstamumas reiškia, kad į mokyklas ateina vis mažiau vaikų.
Švietimo ekspertai teigia, kad mokyklų tinklo optimizavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą ir kokybišką ugdymą. Tačiau šis procesas turi būti vykdomas atsargiai, atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius ir galimybes. Kai kuriais atvejais mokyklų uždarymas gali sukelti neigiamų socialinių pasekmių, pavyzdžiui, padidinti socialinę atskirtį ar sumažinti vietos bendruomenių gyvybingumą.
Vyriausybė ir savivaldybės ieško sprendimų, kaip pritaikyti mokyklų tinklą prie kintančių demografinių sąlygų. Vienas iš galimų sprendimų yra mokyklų sujungimas arba bendradarbiavimas tarp skirtingų mokyklų, siekiant išlaikyti ugdymo kokybę ir efektyvumą. Taip pat svarstoma apie nuotolinio mokymo galimybes, kurios leistų mokiniams gauti kokybišką išsilavinimą, nepaisant jų gyvenamosios vietos.
Vis dėlto, švietimo sistemos pertvarka reikalauja ilgalaikės strategijos ir bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą, nepaisant demografinių iššūkių.