Desovietizacijos komisija rekomenduoja pašalinti raudonas žvaigždes nuo sovietinių karių kapaviečių
Lietuvoje veikianti desovietizacijos komisija rekomendavo pašalinti raudonas žvaigždes nuo sovietinių karių kapaviečių. Šis žingsnis yra dalis platesnio proceso, siekiant atsikratyti sovietinio paveldo simbolių, kurie vis dar yra matomi viešosiose erdvėse. Komisija pabrėžė, kad šie simboliai gali būti vertinami kaip sovietinės okupacijos ir represijų ženklai, todėl jų pašalinimas yra svarbus žingsnis siekiant istorinės atminties ir teisingumo.
Rekomendacija buvo pateikta po išsamių diskusijų ir konsultacijų su istorikais, teisininkais ir visuomenės atstovais. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokie simboliai gali būti žeidžiantys daliai visuomenės, ypač tiems, kurie patyrė sovietinio režimo represijas.
Šis sprendimas yra dalis platesnės desovietizacijos politikos, kurią Lietuva vykdo nuo nepriklausomybės atkūrimo. Nors kai kurie visuomenės nariai gali jausti nostalgiją sovietiniam laikotarpiui, dauguma pritaria, kad būtina atsikratyti simbolių, kurie primena apie priespaudą ir okupaciją.
Komisija taip pat pabrėžė, kad šis procesas turėtų būti vykdomas pagarbiai ir atsakingai, siekiant išvengti konfliktų ir nesusipratimų. Pašalinus raudonas žvaigždes, bus svarstoma, kaip tinkamai įamžinti sovietinių karių atminimą, nepažeidžiant istorinės tiesos ir nepriklausomybės siekių.
Tarptautinis kontekstas ir teisiniai aspektai
Lietuva nėra vienintelė šalis, vykdanti desovietizacijos procesus. Panašios iniciatyvos jau įgyvendintos arba vykdomos Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kitose posovietinėse valstybėse. Pavyzdžiui, Estija 2007 metais perkėlė „Bronzinio kareivio” paminklą iš Talino centro į karių kapines, kas sukėlė didelį rezonansą ir net riaušes rusų bendruomenėje.
Lietuvoje šį procesą reglamentuoja 2022 metais priimtas Viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas, kuris uždraudė sovietinius ir komunistinius simbolius viešosiose erdvėse. Įstatymas numato, kad tokių simbolių pašalinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tarptautines sutartis dėl karių kapaviečių priežiūros.
Rusijos Federacija jau spėjo reaguoti į šią rekomendaciją, išreikšdama „gilų susirūpinimą” ir pavadindama tai „istorijos perrašymu”. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad sovietinių simbolių šalinimas nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų, nes karių kapavietės bus išsaugotos ir prižiūrimos, tik be totalitarinio režimo simbolių.
Visuomenės reakcija ir diskusijos
Visuomenės nuomonė šiuo klausimu išlieka pasidalijusi. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad apie 68% Lietuvos gyventojų pritaria raudonų žvaigždžių pašalinimui nuo kapaviečių, tačiau beveik 20% tam prieštarauja, o likusieji neturi aiškios nuomonės.
Istorikai atkreipia dėmesį, kad daugelis sovietų armijos karių, palaidotų Lietuvoje, buvo eiliniai kareiviai, dažnai mobilizuoti prievarta ir neturėję pasirinkimo. Anot istoriko Alvydo Nikžentaičio, „svarbu atskirti totalitarinio režimo simbolius nuo pagarbos žuvusiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kokioje armijoje jie tarnavo”.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pabrėžia, kad „raudona žvaigždė yra ne tik sovietų armijos, bet ir visos sovietinės sistemos simbolis, po kuriuo vyko masinės deportacijos, žudynės ir represijos”.
Praeities šešėliai ir ateities žingsniai
Desovietizacijos procesai Lietuvoje atskleidžia sudėtingą istorinės atminties formavimo kelią. Raudonų žvaigždžių šalinimas nuo kapaviečių – tik vienas iš daugelio žingsnių, kuriais bandoma išsivaduoti iš sovietinės praeities gniaužtų. Šis procesas primena, kad istorijos įprasminimas nėra vien tik praeities klausimas, bet ir dabarties bei ateities formavimo įrankis.
Kaip parodė Ukrainos patirtis, sovietinių simbolių išsaugojimas gali tapti dirva revanšistinėms nuotaikoms ir naujoms grėsmėms. Todėl Lietuva, šalindama raudonas žvaigždes, ne tik atsisveikina su okupacijos simboliais, bet ir stiprina savo valstybingumą bei tapatybę. Tačiau šiame kelyje svarbu išlaikyti pagarbą žmogaus orumui ir mirusiųjų atminimui, nes tik taip galime kurti visuomenę, kuri remiasi ne ideologiniais simboliais, bet žmogiškumo vertybėmis.