Lietuvoje dirbantys asmenys, turintys prieigą prie įslaptintos informacijos, ne tarnybos tikslais nebegalės vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir apsaugoti jautrią informaciją nuo galimų grėsmių. Tokia tvarka taikoma siekiant sumažinti riziką, kad įslaptinta informacija gali būti netyčia ar tyčia atskleista užsienio valstybėms, kurios gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui. Šis draudimas yra dalis platesnių saugumo priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti šalies interesus ir užtikrinti, kad jautri informacija liktų saugi.
Šis sprendimas atspindi didėjantį susirūpinimą dėl kibernetinio saugumo ir šnipinėjimo grėsmių, kurios pastaraisiais metais tapo vis aktualesnės. Rusija ir Baltarusija, kaip žinoma, yra glaudžiai susijusios su įvairiomis kibernetinėmis atakomis ir šnipinėjimo operacijomis, nukreiptomis prieš Vakarų šalis, įskaitant Lietuvą. Kinija taip pat yra žinoma dėl savo pažangių kibernetinių gebėjimų ir pastangų rinkti žvalgybinę informaciją iš kitų šalių.
Be to, šis draudimas yra dalis Lietuvos pastangų stiprinti savo saugumo politiką ir bendradarbiavimą su NATO bei Europos Sąjungos partneriais. Lietuva, būdama NATO ir ES narė, siekia užtikrinti, kad jos saugumo politika atitiktų tarptautinius standartus ir būtų suderinta su sąjungininkų interesais.
Šis sprendimas taip pat gali turėti įtakos Lietuvos diplomatiniams santykiams su minėtomis šalimis. Nors draudimas yra skirtas tik asmenims, turintiems prieigą prie įslaptintos informacijos, jis gali būti suvokiamas kaip nepasitikėjimo ženklas ir sukelti tam tikrą įtampą dvišaliuose santykiuose. Vis dėlto, Lietuvos valdžia pabrėžia, kad šis žingsnis yra būtinas siekiant apsaugoti šalies nacionalinį saugumą ir užtikrinti, kad jautri informacija nepatektų į netinkamas rankas.