Rusijos karinė galios demonstracija Baltijos jūroje: potencialūs scenarijai ir atsakas
Rusija pastaruoju metu vis dažniau demonstruoja savo karinę galią Baltijos jūroje, o tai kelia susirūpinimą Baltijos šalims ir jų sąjungininkams. Šiame kontekste svarbu suprasti, kokių veiksmų Rusija gali imtis šiame regione ir kokios galėtų būti jų pasekmės.
Karinės jūrinės galios didinimas
Pirmiausia, Rusija gali padidinti savo karinių laivų ir povandeninių laivų buvimą Baltijos jūroje. Tai leistų jai ne tik demonstruoti jėgą, bet ir rinkti žvalgybinę informaciją apie NATO šalių veiklą. Be to, Rusija gali vykdyti karines pratybas, kurios gali būti naudojamos kaip priemonė spaudimui daryti arba kaip atsakas į NATO veiksmus.
Pastaraisiais metais Rusijos Baltijos laivynas buvo sustiprintas naujais koviniais laivais, įskaitant projekto 22800 „Karakurt” klasės korvetėmis, ginkluotomis „Kalibr” sparnuotosiomis raketomis. 2023 m. duomenimis, Rusija Baltijos jūroje reguliariai vykdo pratybas su daugiau nei 30 karo laivų, įskaitant povandeninių laivų dalinį Kaliningrade. Šios pratybos dažnai vyksta netoli NATO šalių teritorinių vandenų, kartais pažeidžiant tarptautines oro erdvės ir jūrų teisės normas.
Ekonominės ir energetinės blokados
Kitas galimas Rusijos veiksmas – tai ekonominės ir energetinės blokados. Rusija gali bandyti trukdyti laivybai Baltijos jūroje, ypač jei tai susiję su energetikos ištekliais. Tai galėtų turėti rimtų pasekmių regiono ekonomikai, ypač jei būtų sutrikdytas naftos ar dujų tiekimas.
Po „Nord Stream” dujotiekių susprogdinimo 2022 m. rugsėjį, Baltijos jūros energetinio saugumo klausimas tapo dar aktualesnis. Švedijos, Suomijos ir Estijos tyrimai nustatė įtartinus Rusijos laivų judėjimus incidento vietose prieš sprogimus. Baltijos šalys jau pradėjo diversifikuoti savo energetikos šaltinius, pavyzdžiui, Lietuva įrengė suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence”, o Lenkija ir Lietuva sujungė savo dujų sistemas per GIPL jungtį.
Kibernetinės atakos
Rusija taip pat gali pasinaudoti kibernetinėmis atakomis prieš Baltijos šalis. Tokios atakos gali būti nukreiptos į kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos ar transporto sistemas, ir gali sukelti didelį chaosą bei ekonominius nuostolius.
Estija jau 2007 m. patyrė plataus masto kibernetines atakas, kurios buvo siejamos su Rusija. 2022-2023 m. Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybinės institucijos pranešė apie daugiau nei 30% padidėjusį kibernetinių atakų skaičių, daugelis kurių buvo siejamos su Rusijos palaikomais veikėjais. NATO Kibernetinės gynybos centras Taline aktyviai bendradarbiauja su Baltijos šalimis, stiprinant jų kibernetinio saugumo pajėgumus.
Informacinės kampanijos ir propaganda
Galiausiai, Rusija gali bandyti destabilizuoti regioną per informacines kampanijas ir propagandą. Tai gali apimti dezinformacijos skleidimą, siekiant sukelti nesantaiką tarp Baltijos šalių gyventojų arba diskredituoti jų vyriausybes.
Rusijos dezinformacijos kampanijos Baltijos šalyse dažnai orientuojasi į rusakalbius gyventojus, ypač Latvijoje ir Estijoje, kur jie sudaro reikšmingą gyventojų dalį. ES Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės darbo grupė (EU East StratCom Task Force) nuo 2015 m. dokumentuoja Rusijos dezinformacijos atvejus ir nustatė, kad nuo 2022 m. vasario tokių atvejų Baltijos šalyse padaugėjo beveik 200%. Baltijos šalys ėmėsi priemonių kovoti su šia grėsme, įskaitant Rusijos propagandinių TV kanalų draudimą ir medijų raštingumo programas mokyklose.
NATO ir ES atsakas
Vis dėlto, bet kokie Rusijos veiksmai Baltijos jūroje gali sukelti rimtą atsaką iš NATO ir Europos Sąjungos, todėl svarbu, kad Baltijos šalys ir jų sąjungininkai būtų pasirengę reaguoti į galimas grėsmes. Tai apima ne tik karinės gynybos stiprinimą, bet ir ekonominių bei kibernetinių saugumo priemonių stiprinimą.
NATO sustiprino savo buvimą Baltijos regione per Enhanced Forward Presence (EFP) batalionus – Estijoje vadovauja Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada, Lietuvoje – Vokietija. Po 2023 m. NATO Vilniaus viršūnių susitikimo, Aljansas patvirtino naujus gynybos planus, kurie numato greitesnį pastiprinimo dislokavimą krizės atveju ir padidintą karinių pajėgų buvimą regione. Baltijos šalys taip pat didina savo gynybos biudžetus, viršijančius 2,5% BVP, ir investuoja į modernią ginkluotę, įskaitant priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Jūrinis šachmatų žaidimas: kas toliau?
Rusijos karinės galios demonstracijos Baltijos jūroje nėra vien tik teatralizuotas vaidinimas – tai dalis platesnės geopolitinės strategijos. Kol Ukrainos konfliktas išlieka dėmesio centre, Baltijos regionas tampa savotišku „antruoju frontu”, kur vyksta nuolatinė įtampos eskalacija ir deeskalacija.
Baltijos šalių saugumas dabar labiau nei bet kada priklauso nuo jų gebėjimo veikti išvien ir išlaikyti tvirtą sąjungininkų paramą. Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO iš esmės keičia jėgų pusiausvyrą regione, paversdamas Baltijos jūrą beveik „NATO ežeru” – išskyrus Rusijos Kaliningrado anklavą ir Sankt Peterburgo prieigas.
Ateities iššūkiai reikalaus ne tik karinių sprendimų, bet ir inovatyvių diplomatinių, ekonominių bei technologinių priemonių. Baltijos jūra, šimtmečius buvusi prekybos ir kultūrinio bendradarbiavimo erdve, dabar tapo geopolitinių ambicijų žaidimo lenta. Ar šioje jūroje vėl įsivyraus taika, priklausys nuo visų pusių gebėjimo rasti pusiausvyrą tarp atgrasymo ir dialogo.