Seimo nario kelionė į JAV sukėlė etikos klausimų
Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio planuota kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas sulaukė Etikos ir procedūrų komisijos dėmesio. Komisija vertino, ar ši kelionė atitinka etikos standartus ir ar nėra interesų konflikto. Žemaitaitis planavo vykti į JAV dalyvauti renginiuose, kuriuos organizuoja lietuvių bendruomenės. Tačiau kilo klausimų dėl kelionės finansavimo ir jos tikslingumo.
Etikos sargai siekė išsiaiškinti, ar kelionė yra susijusi su parlamentaro pareigomis ir ar ji nepažeidžia viešųjų ir privačių interesų derinimo principų. Komisija taip pat nagrinėjo, ar kelionė buvo tinkamai deklaruota ir ar nėra kitų galimų pažeidimų.
Kelionės aplinkybės ir kontekstas
Remigijus Žemaitaitis, buvęs „Laisvės ir teisingumo” partijos pirmininkas, šiuo metu Seime atstovaujantis demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos”, planavo kelionę į JAV 2023 m. rudenį. Parlamentaras ketino aplankyti Čikagos, Niujorko ir Vašingtono lietuvių bendruomenes.
Pagal viešai prieinamą informaciją, kelionės metu buvo numatyti susitikimai su JAV lietuvių organizacijų atstovais, diskusijos apie pilietybės išsaugojimo klausimus bei dalyvavimas kultūriniuose renginiuose. Žemaitaitis teigė, kad vizito tikslas – „stiprinti ryšius su užsienio lietuviais ir atstovauti Lietuvos interesams”.
Tačiau komisijos narių dėmesį patraukė tai, kad kelionės finansavimo šaltiniai nebuvo aiškiai nurodyti. Pagal Seimo statutą ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, parlamentarai privalo deklaruoti visas su jų pareigomis susijusias keliones ir jų finansavimo šaltinius.
Etikos komisijos vertinimas
Etikos ir procedūrų komisija, vadovaujama Aušrinės Armonaitės, pradėjo tyrimą dėl šios kelionės 2023 m. spalio mėnesį. Komisijos posėdžiuose buvo analizuojami dokumentai, susiję su kelionės planavimu ir finansavimu.
Komisijos narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad parlamentarai turi būti ypač atidūs deklaruodami ryšius su užsienio organizacijomis, ypač kai šie ryšiai apima finansinę paramą kelionėms. Ji pabrėžė, kad skaidrumas šioje srityje yra esminis demokratinės valstybės principas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dalis kelionės išlaidų turėjo būti padengta iš privačių šaltinių – JAV lietuvių organizacijų, o ne iš Seimo kanceliarijos lėšų. Būtent šis aspektas sukėlė daugiausiai klausimų dėl galimo interesų konflikto.
Panašūs atvejai Lietuvos politikoje
Žemaitaičio atvejis nėra pirmas kartas, kai Seimo narių kelionės į užsienį sukelia etikos klausimų. 2019 metais panašaus pobūdžio tyrimas buvo atliktas dėl tuometinio Seimo nario Mindaugo Puidoko kelionės į Rusiją, o 2021 metais – dėl kelių parlamentarų vizito į Taivaną.
Šie atvejai rodo, kad užsienio kelionių finansavimo ir tikslingumo klausimai išlieka jautri tema Lietuvos politikoje. Ypač problemiški yra atvejai, kai kelionės yra finansuojamos ne iš valstybės biudžeto, o iš privačių ar užsienio šaltinių.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra ne kartą pabrėžusi, kad politikai privalo vengti situacijų, kai jų kelionių finansavimas gali sukelti įtarimų dėl nešališkumo ar nepriklausomumo. VTEK rekomendacijose nurodoma, kad net ir tais atvejais, kai kelionės yra susijusios su parlamentine veikla, jos turi būti kruopščiai dokumentuotos ir deklaruotos.
Skaidrumo svarba demokratijoje: pamokos ateičiai
Žemaitaičio atvejis dar kartą pabrėžia, kaip svarbu politikams laikytis skaidrumo ir atsakomybės principų. Lietuvos, kaip ir kitų demokratinių valstybių, politinė sistema remiasi pasitikėjimu, o šis pasitikėjimas gali būti lengvai pažeistas, jei kyla abejonių dėl politikų veiksmų skaidrumo.
Politologė Ainė Ramonaitė, komentuodama panašius atvejus, yra pastebėjusi, kad „užsienio kelionės yra ta sritis, kur politikai dažnai pamiršta, jog veikia ne kaip privatūs asmenys, o kaip tautos atstovai”. Tai reiškia, kad net ir geranoriškos iniciatyvos turi būti vykdomos laikantis visų procedūrų.
Šis atvejis turėtų tapti priminimas visiems politikams, kad visuomenės pasitikėjimas yra trapus ir brangus išteklius. Galbūt verta svarstyti apie aiškesnių gairių sukūrimą parlamentarų užsienio kelionėms, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų ir abejonių. Juk demokratija gyvuoja tik tada, kai jos atstovai elgiasi taip, kad nekiltų nė menkiausios abejonės dėl jų veiksmų skaidrumo ir sąžiningumo.