Seimo Etikos komisija: Gaižausko pasisakymas apie Skvernelį pažeidė etikos normas
Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstė situaciją, kai Seimo narys Dainius Gaižauskas viešai pavadino Saulių Skvernelį „lunatiku”. Komisija nusprendė, kad tokie pasisakymai neatitinka Seimo nario etikos standartų ir rekomendavo Gaižauskui atsiprašyti Skvernelio.
Komisijos pirmininkė pažymėjo, kad Seimo nariai turėtų laikytis pagarbos vieni kitiems principo ir vengti įžeidžiančių pasisakymų, kurie gali pakenkti ne tik asmeniniams santykiams, bet ir viso Seimo reputacijai. Gaižauskas savo ruožtu teigė, kad jo pasisakymas buvo ištrauktas iš konteksto ir kad jis neturėjo tikslo įžeisti Skvernelio.
Nepaisant to, komisija pabrėžė, kad vieši pasisakymai turi būti atsakingi ir apgalvoti, ypač kai jie yra skirti kolegoms Seime. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti, kad Seimo nariai laikytųsi aukštų etikos standartų ir išlaikytų pagarbą vieni kitiems.
Politinės įtampos kontekstas
Šis incidentas įvyko sudėtingu politiniu laikotarpiu, kai tarp „valstiečių” frakcijos, kuriai anksčiau priklausė S. Skvernelis, ir dabartinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos”, kuriai jis vadovauja, tvyro įtampa. Konfliktas tarp Gaižausko ir Skvernelio nėra pirmas kartas, kai šie politikai viešai apsižodžiuoja.
Pažymėtina, kad S. Skvernelis 2019-2020 metais buvo Lietuvos premjeras, o prieš tai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. 2021 m. jis paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir įkūrė partiją „Vardan Lietuvos”. D. Gaižauskas yra ilgametis LVŽS narys, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Politologai atkreipia dėmesį, kad tokios retorikos aštrėjimas parlamente sutampa su artėjančiais 2024 m. Seimo rinkimais, kai politikai aktyviau siekia viešumo ir stengiasi išsiskirti iš kitų.
Etikos komisijos sprendimų svarba
Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai, nors ir neturi tiesioginių teisinių pasekmių, daro reikšmingą įtaką politinei kultūrai. Per pastaruosius dvejus metus komisija išnagrinėjo daugiau nei 30 skundų dėl galimų parlamentarų etikos pažeidimų.
Komisijos narė Vida Ačienė ankstesniame komisijos posėdyje yra pabrėžusi: „Mes negalime leisti, kad Seimas taptų vieta, kur įžeidinėjimas ir nepagarba tampa norma. Tai kenkia ne tik tarpusavio santykiams, bet ir visuomenės pasitikėjimui visa politine sistema.”
Žodžio laisvė vs. etikos ribos
Šis atvejis iškelia svarbų klausimą apie žodžio laisvės ribas politikoje. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad politikai turi toleruoti didesnę kritikos laisvę nei eiliniai piliečiai, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių ribų.
Teisininkas prof. Vytautas Mizaras, komentuodamas panašius atvejus, yra teigęs: „Politinė diskusija gali būti aštri, tačiau ji neturėtų peržengti orumo ribų. Asmeniniai įžeidinėjimai nėra būdas spręsti politinius nesutarimus.”
Politinės kultūros veidrodis
Šis atvejis dar kartą primena apie būtinybę laikytis etikos normų politikoje ir apie tai, kaip svarbu yra atsakingai naudotis žodžio laisve. Komisija tikisi, kad tokie incidentai ateityje nepasikartos ir kad Seimo nariai rodys gerą pavyzdį visuomenei.
Lietuvos politinėje istorijoje yra buvę ir aštresnių konfliktų – nuo mikrofonų išjungimo iki fizinių susistumdymų, tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad institucijos griežčiau reaguoja į etikos pažeidimus. Tai rodo brandėjančią politinę kultūrą, nors kelias iki vakarietiškų parlamentinių tradicijų dar ilgas.
Galiausiai, politikų elgesys parlamente yra tarsi veidrodis, atspindintis visuomenės brandą ir vertybes. Kiekvienas toks incidentas – tai ne tik asmeninio konflikto, bet ir visos politinės sistemos testas, parodantis, kiek toli pažengėme nuo „kumščio teisės” link argumentuotos diskusijos kultūros.