Europos Komisija pratęsia apsaugą Ukrainos pabėgėliams
Europos Komisija pasiūlė pratęsti laikiną apsaugos statusą Ukrainos pabėgėliams dar vieneriems metams, iki 2025 metų kovo. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į besitęsiančią karo situaciją Ukrainoje ir siekiant užtikrinti, kad pabėgėliai galėtų toliau naudotis apsauga ir parama Europos Sąjungoje.
Laikina apsauga suteikia teisę gyventi, dirbti ir gauti socialines paslaugas ES šalyse. Šiuo metu daugiau nei 4 milijonai ukrainiečių naudojasi šiuo statusu. Europos Komisija pabrėžė, kad ES šalys turi būti pasirengusios toliau teikti pagalbą ir integracijos priemones pabėgėliams, kad jie galėtų sėkmingai įsitraukti į visuomenę.
Apsaugos mechanizmo istorija ir reikšmė
Laikinos apsaugos direktyva buvo aktyvuota 2022 m. kovo 4 d., vos po kelių dienų po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Tai buvo pirmasis kartas ES istorijoje, kai šis mechanizmas buvo panaudotas. Direktyva, priimta dar 2001 metais po Jugoslavijos karo, buvo sukurta kaip atsakas į masinio žmonių antplūdžio situacijas, tačiau iki Ukrainos karo niekada nebuvo pritaikyta praktikoje.
Pagal šią direktyvą, pabėgėliai iš Ukrainos gauna:
– Teisę gyventi ES šalyse be ilgų prieglobsčio procedūrų
– Galimybę dirbti ir mokytis
– Prieigą prie sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų
– Finansinę paramą būstui ir pragyvenimui (skirtingą įvairiose šalyse)
Iššūkiai ir sprendimai
Nors laikinos apsaugos mechanizmas veikia sėkmingai, Europos šalys susiduria su įvairiais iššūkiais. Lenkija, Vokietija ir Čekija priėmė didžiausią skaičių pabėgėlių ir patiria spaudimą savo socialinėms sistemoms. Europos Komisijos duomenimis, Lenkijoje apsistojo apie 1,5 mln. ukrainiečių, Vokietijoje – daugiau nei 1 mln., o Čekijoje – apie 500 tūkst.
Komisijos narė vidaus reikalams Ylva Johansson pabrėžė: „Turime užtikrinti, kad pabėgėliai iš Ukrainos galėtų ir toliau gauti reikiamą paramą, kartu padėdami jiems tapti savarankiškais ir integruotis į darbo rinką.”
Komisija taip pat skiria papildomą 1,5 mlrd. eurų finansavimą šalims, priimančioms daugiausiai pabėgėlių, siekiant padėti spręsti būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros problemas.
Žvilgsnis į ateitį: tarp laikinumo ir integracijos
Pratęsiant laikiną apsaugą, ES balansuoja tarp dviejų perspektyvų: viena vertus, išlaikomas statusas, pabrėžiantis situacijos laikinumą ir viltį, kad ukrainiečiai galės grįžti į savo šalį; kita vertus, pripažįstama, kad konfliktas gali užsitęsti, todėl būtina užtikrinti ilgalaikę integraciją.
Europos Komisijos tyrimai rodo, kad apie 65% ukrainiečių pabėgėlių sudaro moterys, o 35% – vaikai. Daugiau nei pusė suaugusių pabėgėlių jau įsidarbino priimančiose šalyse, tačiau dažnai žemesnės kvalifikacijos pozicijose nei jų išsilavinimas.
Ekspertai pastebi, kad ilgėjant karui, vis daugiau ukrainiečių apsisprendžia likti ES ilgesniam laikui. Tai kelia naujus klausimus apie ilgalaikę integraciją, ypač vaikų švietimo srityje. Daugelis šeimų susiduria su dilema – mokytis pagal ukrainietišką nuotolinę programą ar integruotis į vietines mokyklas.
Tarp dviejų pasaulių: kai laikinumas tampa kasdienybe
Pratęsus laikiną apsaugą dar metams, milijonai ukrainiečių tęs savo gyvenimą „laikinumo būsenoje” – tarp noro grįžti į tėvynę ir poreikio kurti naują gyvenimą svečioje šalyje. Šis paradoksas – kurti stabilumą nestabilioje situacijoje – tapo daugelio pabėgėlių kasdienybe.
Nors ES institucijos ir valstybės narės deda pastangas užtikrinti ukrainiečių integraciją, tikrasis iššūkis slypi giliau – kaip padėti žmonėms išsaugoti ryšį su savo šalimi, kartu suteikiant jiems galimybę pilnavertiškai gyventi naujoje aplinkoje. Galbūt būtent šis balansas tarp laikinumo ir pastovumo, tarp praeities išsaugojimo ir ateities kūrimo, ir yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik pabėgėliai, bet ir visa Europa, bandanti atrasti naują solidarumo prasmę krizės akivaizdoje.