Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Finansų viceministro įrašas, minintis Rusijos Pergalės dieną, sukėlė plačią diskusiją ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje. Pergalės diena, švenčiama gegužės 9-ąją, Rusijoje yra laikoma viena svarbiausių nacionalinių švenčių, žyminčių pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Tačiau pastaraisiais metais ši data įgavo papildomą politinį atspalvį, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir kitose kaimyninėse šalyse.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Rytų Europos šalių, Pergalės diena yra vertinama prieštaringai. Daugeliui ši diena primena ne tik nacizmo pralaimėjimą, bet ir sovietinės okupacijos pradžią. Todėl bet kokie pareiškimai, susiję su šia data, gali būti interpretuojami kaip politinis pareiškimas, ypač esant dabartinei įtemptai geopolitinei situacijai.

Viceministro įrašas socialiniuose tinkluose buvo greitai pastebėtas ir sukėlė audringą reakciją. Kritikai teigia, kad tokie pareiškimai gali būti suprasti kaip parama Rusijos politikai, ypač atsižvelgiant į dabartinę situaciją Ukrainoje, kur Rusija tęsia savo karinę agresiją. Tai sukėlė diskusijas apie viešųjų asmenų atsakomybę ir jų pareigą būti atsargiems su savo žodžiais, ypač kai jie gali turėti įtakos visuomenės nuomonei ir tarptautiniams santykiams.

Šis incidentas taip pat atkreipė dėmesį į platesnį klausimą apie socialinių tinklų naudojimą viešųjų asmenų tarpe. Socialiniai tinklai tapo svarbia platforma politikams ir valstybinėms institucijoms bendrauti su visuomene, tačiau jie taip pat kelia riziką dėl greito informacijos sklaidos ir galimų nesusipratimų. Ekspertai pabrėžia, kad viešieji asmenys turėtų būti ypač atsargūs, kai kalbama apie jautrias istorines ar politines temas, ir stengtis išvengti dviprasmiškų pareiškimų, kurie gali būti interpretuojami įvairiai.

Atsižvelgiant į šią situaciją, kai kurie politikai ir visuomenės veikėjai ragina peržiūrėti viešųjų asmenų elgesio socialiniuose tinkluose gaires, siekiant užtikrinti, kad jų komunikacija būtų atsakinga ir atitiktų valstybės interesus. Tai galėtų apimti mokymus apie socialinių tinklų naudojimą, taip pat aiškesnių taisyklių nustatymą dėl viešųjų pareiškimų, susijusių su jautriomis temomis.