Korupcijos šešėlis Jonavos savivaldybėje: ilgametė išlaidų kompensavimo schema
Jonavos savivaldybėje daugiau nei 17 metų buvo galima pateikti svetimus čekiukus, teigia buvęs savivaldybės darbuotojas. Anot jo, ši praktika buvo žinoma ir toleruojama, o kontrolės mechanizmai neveikė efektyviai. Savivaldybės administracija ne kartą buvo informuota apie galimus pažeidimus, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Tai sukėlė nepasitenkinimą tarp sąžiningų darbuotojų, kurie jautėsi diskriminuojami. Dabar, kai situacija išaiškėjo, tikimasi, kad bus imtasi griežtų priemonių, siekiant užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje. Savivaldybės vadovai žada atlikti išsamų tyrimą ir užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų.
Sisteminės problemos mastas
Buvęs ilgametis Jonavos savivaldybės Finansų skyriaus darbuotojas, pageidavęs likti anonimu, Delfi atskleidė, kad problema yra kur kas gilesnė nei iš pradžių manyta. Pasak jo, 2004-2021 metų laikotarpiu savivaldybės darbuotojai galėjo pateikti ne tik svetimus, bet ir suklastotus čekius kanceliarinėms, transporto ir kitoms išlaidoms kompensuoti.
„Tai buvo tarsi vieša paslaptis. Visi žinojo, kad sistema turi spragų, bet niekas nenorėjo to spręsti”, – teigė buvęs darbuotojas.
Šiuos teiginius patvirtina ir 2019 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas, kuriame buvo nustatyti „reikšmingi vidaus kontrolės trūkumai” Jonavos savivaldybės finansų valdymo sistemoje. Auditoriai tuomet rekomendavo įdiegti papildomas kontrolės priemones, tačiau, kaip rodo dabartinė situacija, rekomendacijos nebuvo tinkamai įgyvendintos.
Skaičiai ir faktai
Preliminariais skaičiavimais, per 17 metų dėl netinkamo išlaidų kompensavimo mechanizmo savivaldybės biudžetas galėjo prarasti nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. eurų. Šie skaičiai gali būti dar didesni, kai bus atliktas išsamus tyrimas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, panašios problemos buvo nustatytos ir kitose Lietuvos savivaldybėse, tačiau Jonavos atvejis išsiskiria problemos ilgaamžiškumu ir sisteminiu pobūdžiu.
Teisinės pasekmės
Teisininkas Vytautas Sviderskis paaiškina, kad toks elgesys gali užtraukti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę:
„Svetimų čekių pateikimas išlaidoms kompensuoti gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas arba dokumentų klastojimas. Baudžiamojo kodekso 182 ir 300 straipsniai numato gana griežtas sankcijas už tokius pažeidimus, įskaitant laisvės atėmimą iki 8 metų, priklausomai nuo pasisavintos sumos ir kitų aplinkybių.”
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo Jonavos savivaldybėje. STT atstovai patvirtino, kad tyrimas apima laikotarpį nuo 2004 iki 2021 metų.
Savivaldybės reakcija
Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius situaciją pavadino „nepriimtina” ir pažadėjo visapusišką bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis:
„Šiuo metu vyksta vidinis auditas, kurio rezultatai bus perduoti teisėsaugai. Taip pat peržiūrime visas finansų kontrolės procedūras ir diegiame naujas skaidrumo priemones. Nuo šiol visi išlaidų kompensavimo dokumentai bus tikrinami ypač atidžiai, o darbuotojai turės pateikti papildomus įrodymus.”
Sisteminės korupcijos pamokos
Ši situacija Jonavos savivaldybėje atskleidžia giliai įsišaknijusias problemas Lietuvos viešajame sektoriuje. Kai sistema leidžia piktnaudžiauti 17 metų, tai nėra pavienių asmenų, bet visos organizacinės kultūros problema.
Skaidrumo ir antikorupcinių iniciatyvų ekspertai pabrėžia, kad vien tik griežtesnės kontrolės nepakanka – būtina keisti organizacinę kultūrą, skatinti pranešėjų apsaugą ir diegti prevencines priemones. Tik kompleksinis požiūris gali užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.
Jonavos atvejis turėtų tapti skaudžia, bet naudinga pamoka visoms Lietuvos savivaldybėms – korupcija klesti ten, kur silpna kontrolė, o atsakomybės vengimas tampa norma. Tik nuoseklus darbas, skaidrumas ir nulinė tolerancija pažeidimams gali užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami tikslingai ir atsakingai.