Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Lietuva planuoja pradėti minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą gegužės 8 dieną, o ne gegužės 9-ąją, kaip buvo įprasta. Šis sprendimas atspindi norą prisijungti prie Vakarų Europos šalių, kurios šią dieną mini kaip Pergalės dieną prieš nacistinę Vokietiją. Gegužės 8-oji yra laikoma oficialia karo pabaigos data daugelyje Vakarų šalių, nes būtent tą dieną 1945 metais Vokietija pasirašė besąlyginio pasidavimo aktą.

Šis pokytis Lietuvoje yra dalis platesnių pastangų peržiūrėti istorinius įvykius ir jų minėjimo tradicijas, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, siekia pabrėžti savo nepriklausomybę nuo buvusios Sovietų Sąjungos įtakos, kuri gegužės 9-ąją šventė kaip Pergalės dieną, dažnai su dideliais kariniais paradais ir kitomis iškilmėmis.

Lietuvos valdžios atstovai pabrėžia, kad šis sprendimas yra ne tik simbolinis, bet ir praktinis žingsnis, siekiant stiprinti šalies tapatybę ir solidarumą su Vakarų pasauliu. Jie taip pat pažymi, kad minėjimas gegužės 8-ąją leis geriau atspindėti Lietuvos istoriją ir jos žmonių patirtis Antrojo pasaulinio karo metu.

Šis sprendimas taip pat atspindi atsakomybę, kurią prisiima Lietuvos valdžia, siekdama užtikrinti, kad istoriniai įvykiai būtų minimi taip, kad atitiktų šalies vertybes ir interesus. Tai yra dalis platesnių pastangų stiprinti nacionalinį identitetą ir užtikrinti, kad istorija būtų prisimenama ir gerbiama tinkamai.

Be to, šis sprendimas yra svarbus žingsnis siekiant stiprinti Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO, kur dauguma šalių jau seniai mini gegužės 8-ąją kaip Pergalės dieną. Tai taip pat yra būdas parodyti solidarumą su kitomis Europos valstybėmis, kurios patyrė panašius istorinius iššūkius ir siekia išlaikyti savo nepriklausomybę bei suverenitetą.

Lietuvos visuomenė taip pat aktyviai dalyvauja diskusijose apie šio sprendimo reikšmę. Dauguma gyventojų palaiko šį pokytį, matydami jį kaip galimybę atkurti istorinį teisingumą ir pagerbti tuos, kurie kovojo už laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau yra ir skeptikų, kurie mano, kad šis sprendimas gali sukelti įtampą su Rusija, kuri gegužės 9-ąją laiko svarbia nacionaline švente.

Nepaisant to, Lietuvos valdžia yra pasiryžusi tęsti šį kursą, siekdama užtikrinti, kad šalies istorija būtų minėta taip, kad atspindėtų jos vertybes ir siekius. Tai yra dalis platesnių pastangų stiprinti Lietuvos kaip nepriklausomos ir suverenios valstybės pozicijas tarptautinėje arenoje.