Geologai pradėjo tirti Pasvalyje atsivėrusią smegduobę
Pasvalyje atsivėrusią smegduobę pradėjo tirti geologai. Šis reiškinys sukėlė susidomėjimą tiek vietos gyventojams, tiek specialistams, nes tokie įvykiai nėra dažni. Geologai siekia išsiaiškinti smegduobės atsiradimo priežastis ir įvertinti galimą pavojų aplinkiniams.
Tyrimo metu bus atliekami įvairūs matavimai ir analizės, siekiant nustatyti žemės struktūros pokyčius ir galimas grėsmes. Vietos valdžia taip pat stebi situaciją ir, jei reikės, imsis priemonių užtikrinti gyventojų saugumą.
Karstinis regionas ir ankstesni įvykiai
Pasvalys yra žinomas kaip karstinis regionas, kur po žeme slūgso tirpios gipso uolienos. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šioje teritorijoje jau anksčiau buvo fiksuojamos smegduobės – vien per pastaruosius 50 metų užregistruota daugiau nei 300 karstinių įgriuvų.
2023 metų sausio mėnesį Pasvalyje jau buvo užfiksuota didelė smegduobė, kurios skersmuo siekė apie 10 metrų, o gylis – apie 5 metrus. Tuomet dėl galimų pavojų buvo evakuoti aplinkinių namų gyventojai ir laikinai uždarytos kai kurios gatvės.
„Tokios smegduobės formuojasi, kai požeminis vanduo tirpdo gipso klodus, sudarydamas tuštumas, kurios vėliau įgriūva,” – paaiškino Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas dr. Jonas Satkūnas.
Tyrimų metodika
Dabartinės smegduobės tyrimui geologai naudoja įvairius metodus:
- Georadaro tyrimai, leidžiantys „peršviesti” žemės paviršių ir aptikti požemines tuštumas
- Gręžinių įrengimas aplink smegduobę, siekiant ištirti grunto struktūrą
- Seisminiai tyrimai, padedantys nustatyti uolienų stabilumą
- Požeminio vandens lygio ir srauto matavimas
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai planuoja stebėjimus vykdyti mažiausiai tris mėnesius, kad galėtų padaryti patikimas išvadas apie smegduobės susiformavimo mechanizmą ir prognozuoti galimus tolimesnius procesus.
Žemė po mūsų kojomis: ko galime tikėtis?
Karstinių reiškinių aktyvumas Pasvalio regione kelia nerimą ne tik dėl infrastruktūros, bet ir dėl gyventojų saugumo. Klimato kaita ir intensyvūs krituliai gali paspartinti karstinių procesų vystymąsi.
Pasvalio rajono savivaldybė jau įgyvendina prevencines priemones – atliekama detalesnė teritorijos geologinė kartografija, įrengiami stebėjimo taškai, o gyventojams teikiamos rekomendacijos, kaip atpažinti galimus požeminius procesus.
Smegduobės atsiradimas primena apie gamtos jėgų nenuspėjamumą ir būtinybę nuolat stebėti aplinkos pokyčius. Geologų tyrimai ne tik padės suprasti konkrečios smegduobės atsiradimo priežastis, bet ir prisidės prie platesnio Šiaurės Lietuvos karstinio regiono pažinimo, leidžiančio geriau pasiruošti ateities iššūkiams. Galbūt po mūsų kojomis slypintys procesai primena, kad žemė nėra tokia tvirta, kaip kartais mums atrodo, ir kad turime išmokti gyventi harmonijoje su nuolat besikeičiančia gamta.