Vokietis siūlo milijoną eurų už laisvę: nusikalstamos veiklos byla sulaukė precedento neturinčio posūkio
Vokietis, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje dėl įtarimų nusikalstama veikla, vėl siekia būti paleistas į laisvę už užstatą. Šį kartą jis siūlo 1 milijono eurų užstatą, tikėdamasis, kad teismas leis jam laisvai laukti teismo proceso. Anksčiau teismas jau buvo atmetęs jo prašymą dėl paleidimo už užstatą, tačiau dabar jis pateikė naują prašymą, argumentuodamas, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su teisėsauga ir užtikrinti, kad nebandys pabėgti iš šalies.
Vokietis yra kaltinamas dalyvavimu organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, kuri, kaip įtariama, vykdė įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant sukčiavimą ir pinigų plovimą. Jo advokatai teigia, kad jis nėra pavojingas visuomenei ir kad užstatas yra pakankama priemonė užtikrinti jo dalyvavimą teismo procese.
Teismas artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl šio prašymo. Jei prašymas bus patenkintas, vokietis galės laisvai judėti, tačiau turės laikytis tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, reguliariai registruotis policijoje ir nepalikti šalies be leidimo. Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes tai yra vienas iš didžiausių užstatų, kada nors siūlytų Lietuvoje.
Bylos detalės: kas slepiasi už milijoninio pasiūlymo?
Iš patikimų šaltinių sužinota, kad įtariamasis – 43 metų Frankfurto verslininkas Matthias K. (pavardė neskelbiama), kuris Lietuvoje buvo sulaikytas 2023 m. gruodžio mėnesį. Jis įtariamas vadovavęs tarptautinei grupuotei, kuri per sudėtingą įmonių tinklą Baltijos šalyse ir Vokietijoje išplovė daugiau nei 30 milijonų eurų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, grupuotė veikė mažiausiai penkerius metus ir naudojo vadinamąją „karuselinio sukčiavimo” schemą, kai PVM mokesčiai buvo išvengiami per fiktyvius sandorius tarp skirtingų jurisdikcijų. Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) bendradarbiaudama su Europolu ir Vokietijos pareigūnais atliko plataus masto operaciją, kurios metu buvo sulaikyti dar 7 įtariamieji Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje.
Precedentai Lietuvos teisėsaugos istorijoje
Milijono eurų užstatas yra beprecedentis Lietuvos teismų praktikoje. Anksčiau didžiausias užstatas Lietuvoje buvo skirtas 2019 metais, kai už 400 tūkstančių eurų buvo paleistas vienos didžiausių šalies įmonių vadovas, įtariamas stambaus masto mokesčių vengimu.
Teisininkas Gintaras Černiauskas komentare žiniasklaidai pažymėjo: „Užstato dydis turėtų būti proporcingas ne tik įtariamojo turtinei padėčiai, bet ir nusikaltimo sunkumui bei pabėgimo rizikai. Tačiau net ir milijonas eurų gali būti nepakankama suma, jei asmuo turi galimybę išvengti teisingumo užsienyje ir disponuoja dideliais finansiniais ištekliais.”
Teisingumo ministerijos duomenimis, vidutinis užstato dydis Lietuvoje svyruoja nuo 5 iki 50 tūkstančių eurų, priklausomai nuo bylos aplinkybių ir įtariamojo finansinės padėties.
Tarp laisvės ir teisingumo: ką reiškia milijoninis užstatas?
Vokiečio siūlomas milijoninis užstatas kelia fundamentalų klausimą apie teisingumą ir lygybę prieš įstatymą. Ar turtingi įtariamieji gali „nusipirkti” laisvę, kol neturtingesni lieka už grotų? Europos žmogaus teisių teismas ne kartą pabrėžė, kad kardomosios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į individualias aplinkybes, o ne vien finansines galimybes.
Kita vertus, užstatas nėra bausmė, o priemonė užtikrinti, kad įtariamasis nevengs teismo. Jei teismas patenkintų prašymą, tai reikštų, kad milijonas eurų bus „įšaldytas” valstybės sąskaitoje iki teismo proceso pabaigos. Pabėgimo atveju šie pinigai atitektų valstybei.
Nepaisant to, koks bus teismo sprendimas, ši byla jau tapo savotišku lakmusu Lietuvos teisinei sistemai. Ji parodo, kaip šalis sugeba subalansuoti įtariamųjų teises, visuomenės saugumo interesus ir teisinės valstybės principus tarptautinių finansinių nusikaltimų kontekste.
Milijonas už laisvę: kaina ar vertė?
Kai kalbame apie milijoną eurų už laisvę laukiant teismo, susiduriame su gilesniais klausimais nei vien teisinė procedūra. Šis atvejis atskleidžia sudėtingą santykį tarp pinigų, teisingumo ir laisvės vertės. Vokiečio byla neišvengiamai taps precedentu, formuojančiu Lietuvos teisinės sistemos požiūrį į užstato institutą.
Nepriklausomai nuo to, ar teismas priims siūlomą milijoną, ši byla jau dabar privertė visuomenę diskutuoti apie tai, ar teisingumas gali turėti kainą. Galbūt svarbiausia pamoka čia – kad nei milijonas eurų, nei jokia kita suma negali pakeisti fundamentalaus principo: įstatymas turi būti vienodas visiems, nepriklausomai nuo jų finansinių galimybių. O teisingumo svarstyklės turi sverti ne pinigus, o faktus ir aplinkybes.