Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pastaruoju metu susiduria su intensyvia Kremliaus kritika ir grasinimais, kurie kyla dėl Lietuvos tvirtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, ypač dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai. Šie veiksmai yra dalis platesnės Lietuvos užsienio politikos strategijos, kuri siekia užtikrinti regiono saugumą ir stabilumą, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Nausėda ne kartą pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą, nepaisant Kremliaus spaudimo. Ši parama apima ne tik politinę ir diplomatinę paramą, bet ir humanitarinę pagalbą bei karinės įrangos tiekimą. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinėse iniciatyvose, siekiančiose sustiprinti sankcijas Rusijai ir izoliuoti ją tarptautinėje arenoje.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi atremti bet kokius iššūkius, kylančius iš Rusijos pusės, ir kad šalies saugumas yra prioritetas. Nausėda ragina tarptautinę bendruomenę išlikti vieningą ir tęsti spaudimą Rusijai, siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą regione. Jis dažnai pabrėžia, kad tik bendros pastangos gali užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai.
Kremliaus grasinimai apima tiek ekonominius, tiek politinius aspektus, tačiau Lietuvos vadovybė tvirtina, kad šalis yra pasirengusi atlaikyti šį spaudimą. Nausėda taip pat pabrėžia, kad Lietuvos narystė NATO suteikia papildomą saugumo garantiją, ir ragina sąjungininkus stiprinti bendradarbiavimą. NATO buvimas Baltijos šalyse yra esminis veiksnys, užtikrinantis regiono saugumą, ir Lietuva aktyviai dalyvauja NATO pratybose bei misijose.
Lietuvos visuomenė, nepaisant Kremliaus grasinimų, išlieka vieninga ir palaiko prezidento politiką. Nausėda teigia, kad šalis ir toliau sieks stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir bendradarbiavimą su partneriais, siekiant užtikrinti ilgalaikį saugumą. Lietuva investuoja į savo gynybos infrastruktūrą, modernizuoja kariuomenę ir stiprina bendradarbiavimą su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija, siekdama sukurti stiprų regioninį saugumo tinklą.
Be to, Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos diskusijose dėl energetinio saugumo, siekdama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Šalies pastangos diversifikuoti energijos tiekimą ir plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius yra svarbi dalis strategijos, siekiant užtikrinti ekonominį ir politinį stabilumą.