Lietuvos politinėje arenoje pastaruoju metu kilo diskusijos dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų, kurie sukėlė nemažai aistrų. Šie pasisakymai ne tik sukėlė diskusijas tarp politikų, bet ir sulaukė plačios visuomenės reakcijos, įskaitant socialinių tinklų vartotojus ir žiniasklaidą. Politologas ir apžvalgininkas Virgis Valentinavičius teigia, kad tokie pasisakymai yra nepriimtini ir gali turėti neigiamų pasekmių tiek pačiam politikui, tiek visai politinei sistemai. Jis pabrėžia, kad politikoje svarbu laikytis tam tikrų etikos normų ir atsakomybės už savo žodžius. Valentinavičius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokie pasisakymai gali pakenkti Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui, ypač jei jie susiję su jautriais tarptautiniais klausimais.
Tuo tarpu kitas apžvalgininkas, Rimvydas Valatka, mano, kad Žemaitaičio pasisakymai atspindi tam tikrą visuomenės dalį, kuri jaučiasi nusivylusi ir nepasitikinti esama politine sistema. Jis teigia, kad tokie pasisakymai gali būti suprantami kaip bandymas atkreipti dėmesį į šios visuomenės dalies problemas, tačiau tai neturėtų būti daroma pažeidžiant etikos normas. Valatka taip pat pabrėžia, kad politikai turi rasti būdų, kaip konstruktyviai spręsti visuomenės problemas, o ne tik išnaudoti jas politinei naudai.
Politologas Lauras Bielinis priduria, kad tokie pasisakymai gali būti pavojingi, nes jie gali skatinti visuomenės susiskaldymą ir nepasitikėjimą valdžia. Jis pabrėžia, kad politikai turėtų būti atsakingi už savo žodžius ir veiksmus, nes jie turi didelę įtaką visuomenės nuotaikoms ir nuostatoms. Bielinis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokie pasisakymai gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį politinei kultūrai, skatindami populizmą ir radikalizmą.
Apibendrinant, ekspertai sutaria, kad politikoje svarbu laikytis etikos normų ir atsakomybės už savo žodžius, o tokie pasisakymai kaip Žemaitaičio gali turėti neigiamų pasekmių tiek pačiam politikui, tiek visai politinei sistemai. Jie taip pat pabrėžia, kad politikai turi būti jautrūs visuomenės nuotaikoms ir atsakingai spręsti problemas, o ne tik siekti trumpalaikės politinės naudos. Ši situacija taip pat atskleidžia poreikį stiprinti politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų visuomenės grupių, siekiant išvengti susiskaldymo ir skatinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.