Seime svarstomas parlamentaro neliečiamybės klausimas
Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę. Šis žingsnis susijęs su tyrimu, kuriame minimas Seimo narys. Prokurorė teigia, kad neliečiamybės panaikinimas yra būtinas siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką tyrimą.
Nors oficialiai parlamentaro pavardė dar neskelbiama, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad tai gali būti susiję su galimu piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad tyrimas pradėtas gavus informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).
Seimo narys, kurio neliečiamybė svarstoma, teigia esąs nekaltas ir pasirengęs bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. „Neturiu ko slėpti ir esu pasirengęs atsakyti į visus klausimus. Manau, kad šis tyrimas yra politiškai motyvuotas,” – teigė parlamentaras žurnalistams po Seimo posėdžio.
Parlamentinės neliečiamybės institutas
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Ši nuostata įtvirtinta Konstitucijos 62 straipsnyje.
Istoriškai parlamentinė neliečiamybė (imunitetas) atsirado siekiant apsaugoti parlamentarus nuo politiškai motyvuoto persekiojimo ir užtikrinti parlamento nepriklausomumą. Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo keliolika atvejų, kai Seimas svarstė parlamentarų neliečiamybės panaikinimą.
Teisės ekspertas dr. Vytautas Mizaras paaiškina: „Parlamentaro imunitetas nėra absoliutus – jis gali būti panaikintas, jei yra pagrįstų įtarimų dėl nusikalstamos veikos. Tai svarbus demokratinės kontrolės mechanizmas, užtikrinantis, kad niekas nėra aukščiau įstatymo.”
Sprendimo procedūra ir galimos pasekmės
Seimo narių sprendimas dėl neliečiamybės panaikinimo bus svarbus ne tik konkrečiam tyrimui, bet ir platesniam teisinės sistemos veikimo kontekste. Pagal Seimo statutą, gavus generalinio prokuroro teikimą, sudaroma speciali tyrimo komisija, kuri išnagrinėja prašymo pagrįstumą ir pateikia išvadą Seimui.
Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė patvirtino, kad komisija jau sudaryta ir artimiausiu metu pradės darbą. „Komisija turės pateikti išvadą per dvi savaites. Po to Seimas balsuos dėl neliečiamybės panaikinimo,” – sakė ji.
Per pastaruosius penkerius metus Seimas svarstė tris parlamentarų neliečiamybės panaikinimo atvejus ir visais atvejais pritarė prokuratūros prašymams.
Demokratijos išbandymas
Šis atvejis atkreipia dėmesį į parlamentinės neliečiamybės klausimą ir jos reikšmę demokratinėje visuomenėje. Tai savotiškas lakmusas, rodantis, kaip veikia valdžių padalijimo principas ir teisinės valstybės mechanizmai.
Pilietinės visuomenės organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžia: „Parlamentaro neliečiamybės institutas neturėtų tapti skydu nuo teisingumo. Kita vertus, svarbu užtikrinti, kad šis mechanizmas nebūtų naudojamas politiniams oponentams nutildyti.”
Kaip parodė ankstesni atvejai, Seimo sprendimai dėl kolegų neliečiamybės dažnai tampa ne tik teisiniu, bet ir politiniu išbandymu. Tai atspindi platesnę demokratinių institucijų brandą ir gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą tarp parlamentaro autonomijos ir atskaitomybės visuomenei. Nepriklausomai nuo šio konkretaus atvejo baigties, jis jau tapo svarbiu skyriumi nuolat besivystančioje Lietuvos parlamentarizmo istorijoje.