Lietuvos mokesčių pertvarka: tarp ekonominio būtinumo ir politinių ginčų
Lietuvos politinėje arenoje vyksta intensyvios diskusijos dėl mokesčių pertvarkos, kurią siūlo valdančioji koalicija. Po koalicinės tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo pagrindinių partijų atstovai, buvo pateikti komentarai apie planuojamus pokyčius ir jų galimą poveikį šalies ekonomikai bei gyventojams.
Valdančiosios koalicijos atstovai pabrėžė, kad mokesčių pertvarka yra būtina siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir socialinį teisingumą. Jie teigė, kad dabartinė mokesčių sistema yra pasenusi ir nebeatitinka šiuolaikinių ekonomikos poreikių. Pertvarkos tikslas – sukurti efektyvesnę ir teisingesnę mokesčių sistemą, kuri skatintų investicijas ir mažintų socialinę nelygybę.
Siūlomų pakeitimų esmė
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę pristatė pagrindinius mokesčių pertvarkos elementus, tarp kurių – GPM tarifo suvienodinimas iki 20%, NPD didinimas iki 625 eurų, bei PVM lengvatų peržiūrėjimas. Siūloma taip pat įvesti nekilnojamojo turto mokesčio progresyvumą, kai būtų apmokestinamas NT, kurio vertė viršija 150 000 eurų.
„Mūsų tikslas – sukurti tokią mokesčių sistemą, kuri būtų suprantama, aiški ir kartu skatintų ekonomikos augimą”, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė po koalicijos tarybos posėdžio.
Pertvarkos iniciatoriai pabrėžia, kad pakeitimai turėtų padėti Lietuvai spręsti demografines problemas ir mažinti atotrūkį nuo kitų ES šalių pagal mokestinių pajamų ir BVP santykį, kuris Lietuvoje siekia tik 30,5%, kai ES vidurkis yra apie 40%.
Opozicijos kritika ir alternatyvūs pasiūlymai
Opozicijos atstovai, savo ruožtu, išreiškė susirūpinimą dėl galimo mokesčių naštos padidėjimo gyventojams ir verslui. Jie teigė, kad siūlomi pokyčiai gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris yra svarbus šalies ekonomikos variklis. Opozicija taip pat kritikavo valdančiuosius dėl nepakankamo dialogo su visuomene ir verslo bendruomene rengiant šią pertvarką.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžė: „Mokesčių reforma negali būti vykdoma skubotai ir neįvertinus visų galimų pasekmių. Mūsų skaičiavimai rodo, kad siūlomi pakeitimai labiausiai paveiks vidutines pajamas gaunančius gyventojus, o tai prieštarauja socialinio teisingumo principams.”
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” lyderis Saulius Skvernelis siūlo alternatyvų mokesčių modelį, kuriame būtų numatytas didesnis mokesčių progresyvumas ir mažesnė našta smulkiajam verslui. Jo teigimu, „valdančiųjų siūloma pertvarka yra nesubalansuota ir neatitinka ekonominių realijų”.
Verslo bendruomenės reakcija
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis išreiškė susirūpinimą dėl planuojamų mokestinių pakeitimų tempo: „Verslui reikia stabilumo ir nuspėjamumo. Bet kokie esminiai mokesčių sistemos pakeitimai turėtų būti įgyvendinami palaipsniui, suteikiant verslui pakankamai laiko prisitaikyti.”
Investuotojų forumas pabrėžė, kad Lietuva konkuruoja dėl investicijų su kitomis regiono šalimis, todėl mokesčių politika turi būti konkurencinga. Forumo duomenimis, Lietuvos efektyvus pelno mokesčio tarifas jau dabar yra vienas aukščiausių Baltijos regione – 16,5%, palyginti su Latvijos 14,3% ir Estijos 14%.
Diskusijos dėl mokesčių pertvarkos tęsiasi, ir tikimasi, kad artimiausiu metu bus pateikti konkretūs pasiūlymai, kurie bus svarstomi Seime. Valdančioji koalicija siekia, kad pertvarka būtų įgyvendinta kuo greičiau, tačiau opozicija ragina neskubėti ir išsamiai įvertinti visus galimus padarinius.
Visuomenė laukia daugiau informacijos apie tai, kaip siūlomi pokyčiai paveiks jų kasdienį gyvenimą ir finansinę padėtį. Tuo tarpu ekspertai pabrėžia, kad bet kokia mokesčių reforma turi būti gerai apgalvota ir pagrįsta išsamiais ekonominiais skaičiavimais, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
Tarp politinių ambicijų ir ekonominės realybės
Žvelgiant į platesnį kontekstą, Lietuvos mokesčių pertvarkos diskusijos vyksta sudėtingu metu – kai ekonomika dar atsigauna po pandemijos sukeltų iššūkių, o geopolitinė situacija regione išlieka įtempta. Ekonomistai pastebi, kad mokesčių sistema turi ne tik užtikrinti pakankamas biudžeto pajamas, bet ir išlikti patraukli investuotojams.
„Mokesčių sistema yra valstybės stuburas, tačiau ji negali būti reformuojama atsiribojant nuo realių ekonominių sąlygų,” – teigia Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka. „Reforma, kuri atrodo teisinga popieriuje, gali sukelti netikėtų pasekmių praktikoje.”
Kokį kelią pasirinks Lietuva – greitų pokyčių ar nuoseklios evoliucijos – parodys artimiausi mėnesiai. Tačiau akivaizdu, kad sprendimas turės ilgalaikį poveikį ne tik valstybės finansams, bet ir kiekvieno piliečio gerovei. Todėl diskusijose turėtų dalyvauti ne tik politikai, bet ir plačioji visuomenė, kurios interesams ši reforma turėtų tarnauti.