Lietuvos žirgyno valdybos narių pasitraukimas sukėlė nemažai diskusijų tiek žiniasklaidoje, tiek tarp žirgyno bendruomenės narių. Šis įvykis atkreipė dėmesį į platesnes problemas, su kuriomis susiduria žirgynai Lietuvoje, įskaitant finansavimo trūkumą, infrastruktūros atnaujinimo poreikį ir konkurenciją su kitais laisvalaikio pramogų sektoriais.
Žirgyno direktorius Arūnas Hofmanas, atmesdamas kaltinimus dėl spaudimo, pabrėžė, kad įmonė nuolat siekia gerinti savo veiklą ir užtikrinti aukštą paslaugų kokybę. Jis taip pat pažymėjo, kad žirgynas aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, siekdamas pritraukti daugiau lankytojų ir skatinti žirgų sportą Lietuvoje. Vienas iš tokių projektų yra bendradarbiavimas su vietos mokyklomis, siekiant populiarinti žirgų sportą tarp jaunimo.
Nepaisant šių pastangų, žirgynas susiduria su iššūkiais, susijusiais su finansavimu. Valstybės parama žirgynams dažnai yra ribota, o privačių investuotojų pritraukimas reikalauja nuolatinio darbo ir įtikinamų verslo planų. Be to, žirgynai turi konkuruoti su kitomis pramogų formomis, kurios gali būti patrauklesnės platesnei auditorijai.
Hofmanas tikisi, kad nauja valdyba, kuri bus suformuota artimiausiu metu, padės įmonei ne tik išspręsti esamas problemas, bet ir įgyvendinti naujas strategijas, kurios padės žirgynui tapti dar patrauklesniu tiek vietos, tiek užsienio lankytojams. Jis taip pat išreiškė viltį, kad žirgynas taps svarbiu kultūrinio ir sportinio gyvenimo centru, prisidedančiu prie Lietuvos žirgų sporto plėtros ir populiarinimo.