Žemės ūkio ministerijos kanclerio situacija: leidimo dirbti su įslaptinta informacija drama tęsiasi
Žemės ūkio ministerijos kancleris Dainius Hofmanas šiuo metu neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau ministerija neskuba grąžinti šios prievolės. Hofmanas buvo atleistas iš pareigų dėl prarasto leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau teismas grąžino jį į darbą. Nepaisant to, ministerija kol kas nesiima veiksmų, kad atnaujintų jo prieigą prie įslaptintos informacijos.
Ministerijos atstovai teigia, kad šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar Hofmanas gali būti patikimas dirbant su įslaptinta informacija. Jie pabrėžia, kad šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja laiko, todėl neskubama priimti sprendimų. Be to, ministerija laukia Valstybės saugumo departamento išvadų, kurios turėtų padėti apsispręsti dėl Hofmano tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija.
Hofmanas savo ruožtu teigia, kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su tyrėjais ir tikisi, kad jo prieiga prie įslaptintos informacijos bus atnaujinta. Jis pabrėžia, kad jo darbas ministerijoje yra svarbus ir kad jis nori tęsti savo pareigas be jokių apribojimų.
Ši situacija sukėlė diskusijas apie tai, kaip turėtų būti tvarkomi atvejai, kai valstybės tarnautojai praranda leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Kai kurie ekspertai mano, kad reikėtų griežtesnių taisyklių ir aiškesnių procedūrų, kad būtų užtikrintas valstybės saugumas ir skaidrumas.
Precedento reikšmė valstybės tarnybai
Teismo sprendimas grąžinti Hofmaną į darbą sukūrė neeilinį precedentą Lietuvos valstybės tarnybos istorijoje. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, aukšto rango pareigūnai privalo turėti galiojantį leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Hofmano atvejis atskleidė teisinio reguliavimo spragas, kai pareigūnas gali būti grąžintas į pareigas net ir neturėdamas reikiamo leidimo.
Teisininkas Vytautas Sinkevičius, komentavęs šią situaciją, pažymėjo: „Turime paradoksalią situaciją, kai asmuo eina pareigas, kurioms būtinas leidimas dirbti su slapta informacija, tačiau tokio leidimo neturi. Tai kelia rimtų klausimų apie mūsų teisinės sistemos darną.”
Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, per pastaruosius trejus metus panašių atvejų, kai aukšto rango valstybės tarnautojai prarado leidimus dirbti su įslaptinta informacija, buvo vos keli. Tačiau nė vienas iš jų nebaigėsi teismo sprendimu grąžinti pareigūną į darbą.
Teisiniai niuansai ir ateities perspektyvos
Hofmano leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikintas 2023 m. rugsėjį, kai VSD nustatė galimus ryšius su užsienio verslo subjektais, kurie kėlė abejonių dėl jo patikimumo. Pagal galiojančią tvarką, asmuo, praradęs tokį leidimą, gali kreiptis dėl jo atnaujinimo tik po vienerių metų.
Žemės ūkio ministrė Ausma Miškinienė neseniai viešai pareiškė, kad „ministerija dirba sudėtingomis aplinkybėmis, kai vienas iš aukščiausių pareigūnų negali vykdyti dalies savo funkcijų”. Ji taip pat užsiminė, kad svarstoma galimybė kreiptis į Seimą dėl įstatymo pataisų, kurios aiškiau reglamentuotų panašias situacijas ateityje.
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas paragino nedelsiant spręsti šią problemą, pabrėždamas, kad „valstybės institucijų vadovai, neturintys leidimo dirbti su įslaptinta informacija, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui”.
Saugumo ir skaidrumo pusiausvyra: ką daryti toliau?
Hofmano atvejis išryškino fundamentalų klausimą – kaip suderinti teisę į darbą ir nacionalinio saugumo interesus. Viena vertus, teismas pripažino, kad Hofmano atleidimas turėjo procedūrinių trūkumų. Kita vertus, valstybės institucijų veikla, ypač susijusi su strateginiais sprendimais žemės ūkio sektoriuje, reikalauja aukščiausio lygio patikimumo.
Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius pastebi: „Turime rasti balansą tarp žmogaus teisių apsaugos ir valstybės saugumo interesų. Tačiau kai kalbame apie aukščiausio lygio valstybės tarnautojus, saugumo standartai negali būti kompromituojami.”
Kol Hofmano situacija lieka neišspręsta, ministerijos darbas patiria iššūkių – dalis svarbios informacijos ir sprendimų negali būti aptariami dalyvaujant kancleriui. Tai ne tik apsunkina institucijos veiklą, bet ir kelia klausimų dėl sprendimų priėmimo skaidrumo bei efektyvumo. Akivaizdu, kad tokia padėtis ilgai tęstis negali – anksčiau ar vėliau turės būti rastas sprendimas, kuris arba grąžins Hofmanui pilnas galias, arba privers ministerijos vadovybę ieškoti naujo kanclerio. Tuo tarpu Lietuvos valstybės tarnybos sistema susiduria su precedentu, kuris gali lemti reikšmingus pokyčius ateityje reguliuojant valstybės tarnautojų prieigą prie įslaptintos informacijos.