Krizių valdymas Lietuvoje: kodėl pratybos yra gyvybiškai svarbios
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie krizių valdymą ir pasirengimą joms. Ekspertai pabrėžia, kad norint efektyviai valdyti krizes, būtina reguliariai rengti pratybas. Tai padeda ne tik įvertinti esamą pasirengimo lygį, bet ir identifikuoti silpnąsias vietas, kurias reikia tobulinti.
Pratybų svarba ir nauda
Pratybos leidžia imituoti įvairias krizinės situacijas, nuo gamtinių katastrofų iki technologinių avarijų, ir išbandyti, kaip veikia esamos procedūros bei komunikacijos kanalai. Tai taip pat suteikia galimybę įvairioms institucijoms ir organizacijoms bendradarbiauti, gerinti tarpusavio supratimą ir koordinaciją.
Lietuvoje pastaraisiais metais buvo surengta nemažai reikšmingų pratybų. Vienos didžiausių – 2022 m. vykusios nacionalinės civilinės saugos pratybos „Civilinė sauga 2022„, kuriose dalyvavo daugiau nei 40 institucijų ir organizacijų. Šios pratybos padėjo išbandyti šalies pasirengimą reaguoti į kompleksines krizes, įskaitant energetikos infrastruktūros sutrikimus ir kibernetines atakas.
Reguliarumas ir įtrauktis
Ekspertai teigia, kad pratybos turėtų būti organizuojamos reguliariai ir apimti kuo įvairesnes situacijas. Tai padeda užtikrinti, kad visos susijusios šalys būtų pasirengusios veikti greitai ir efektyviai, kai tikra krizė ištinka. Be to, svarbu, kad pratybose dalyvautų ne tik valstybinės institucijos, bet ir privačios įmonės bei visuomenės atstovai, nes krizės dažnai paveikia visus visuomenės sluoksnius.
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje kasmet organizuojama apie 200 įvairaus masto civilinės saugos pratybų. Nors tai nemažas skaičius, ekspertai pastebi, kad privačių įmonių įsitraukimas vis dar nepakankamas. Pagal 2021 m. atlikto tyrimo duomenis, tik apie 35% Lietuvos vidutinių ir didelių įmonių turi parengtus krizių valdymo planus ir reguliariai juos išbando pratybose.
Analizė ir tobulėjimas
Taip pat pabrėžiama, kad po kiekvienų pratybų būtina atlikti išsamią analizę ir įvertinti, kas pavyko gerai, o kur dar reikia tobulėti. Tai leidžia nuolat gerinti krizių valdymo strategijas ir užtikrinti, kad jos būtų kuo efektyvesnės realių įvykių metu.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai pabrėžia, kad būtent pratybų metu išryškėja komunikacijos spragos tarp skirtingų institucijų. 2023 m. vykusios tarpinstitucinės pratybos „Potvynis 2023” atskleidė, kad kai kurios savivaldybės vis dar susiduria su iššūkiais koordinuojant veiksmus su kitomis institucijomis. Analizės metu nustatyta, kad reikia tobulinti bendrus duomenų dalijimosi protokolus ir užtikrinti technologinį suderinamumą.
Visuomenės informavimas
Galiausiai, svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie vykstančias pratybas ir jų tikslus. Tai padeda didinti visuomenės sąmoningumą ir pasirengimą, o taip pat mažina panikos riziką, jei krizė ištiktų realiai.
Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad tik apie 40% žmonių žino, ką daryti įvairių krizių atveju. Siekiant pagerinti šią situaciją, PAGD kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022 m. pradėjo iniciatyvą „Saugus pilietis„, kurios metu mokyklose ir bendruomenėse organizuojamos nedidelės pratybos ir mokymai. Iniciatyva jau pasiekė daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Ateities iššūkiai: nuo simuliacijų iki realybės
Krizių valdymo kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau jau matomi teigiami pokyčiai. Pastarųjų metų globalios krizės – nuo pandemijos iki geopolitinių įtampų – aiškiai parodė, kad pasirengimas nėra prabanga, o būtinybė. Reguliarios ir gerai organizuotos pratybos yra tarsi draudimo polisas, kurį turime, tikėdamiesi niekada nepanaudoti.
Lietuva, būdama NATO ir ES nare, privalo atitikti tarptautinius standartus krizių valdymo srityje. Tačiau dar svarbiau – užtikrinti savo piliečių saugumą ir pasitikėjimą valstybės institucijomis. Kaip parodė COVID-19 pandemija, gebėjimas greitai mobilizuotis ir koordinuotai veikti gali išgelbėti tūkstančius gyvybių ir sumažinti ekonominius nuostolius.
Ateityje Lietuvai teks spręsti naujus iššūkius – nuo kibernetinio saugumo grėsmių iki klimato kaitos sukeltų ekstremaliųjų situacijų. Tik nuolat tobulindami savo gebėjimus per pratybas, galėsime užtikrinti, kad šie iššūkiai netaps katastrofomis. Juk, kaip sako sena išmintis: „Ne tada laikas mokytis plaukti, kai laivas jau skęsta„.