LSA reiškia susirūpinimą dėl naujo karinio poligono steigimo planų
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) išreiškė susirūpinimą dėl planų steigti naują karinį poligoną šalyje. Asociacija pabrėžia, kad tokio projekto įgyvendinimas reikalauja papildomų lėšų, ypač kelių infrastruktūros gerinimui. LSA atstovai teigia, kad naujo poligono steigimas gali turėti reikšmingą poveikį vietos bendruomenėms, todėl būtina užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai resursų infrastruktūros plėtrai ir gyventojų poreikiams tenkinti.
Savivaldybių atstovai taip pat akcentuoja, kad būtina atsižvelgti į vietos gyventojų nuomonę ir užtikrinti, kad jų interesai būtų tinkamai atstovaujami. Jie ragina valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis, siekiant rasti geriausius sprendimus, kurie leistų suderinti karinius ir civilius interesus.
Be to, LSA pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugą ir atsižvelgti į galimą poveikį gamtai. Jie ragina atlikti išsamius poveikio aplinkai vertinimus ir imtis priemonių, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai.
Apskritai, LSA mano, kad naujo karinio poligono steigimas yra svarbus projektas, tačiau jis turi būti įgyvendinamas atsakingai, atsižvelgiant į visus suinteresuotų šalių interesus ir poreikius.
Karinio poligono projekto istorija ir kontekstas
Naujo karinio poligono steigimo planas yra dalis Lietuvos gynybos stiprinimo strategijos, kuri buvo intensyvinta po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Krašto apsaugos ministerija dar 2023 m. pradžioje pradėjo viešai kalbėti apie būtinybę plėsti karinę infrastruktūrą, atsižvelgiant į NATO rekomendacijas ir didėjantį sąjungininkų karių skaičių Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia keli kariniai poligonai, tačiau didžiausias jų – Pabradės poligonas – jau nebepajėgia patenkinti visų šiuolaikinių kariuomenės poreikių. Naujasis poligonas, kurio vieta dar nėra galutinai patvirtinta, turėtų apimti maždaug 20 000 hektarų plotą ir būti pritaikytas plataus masto kariniams mokymams, įskaitant sunkiosios technikos manevrus.
Savivaldybių ir vietos gyventojų reakcijos
Kelios savivaldybės, kurių teritorijose svarstoma steigti naująjį poligoną, jau išreiškė susirūpinimą dėl galimo poveikio. Anot Varėnos rajono savivaldybės mero, „nors suprantame šalies gynybos svarbą, tačiau mūsų regione jau yra nemažai karinių objektų, o naujasis poligonas gali dar labiau apriboti vietos gyventojų galimybes naudotis žeme ir miškais”.
Vietos bendruomenių aktyvistai taip pat organizavo keletą susitikimų, kuriuose išreiškė nuogąstavimus dėl galimo triukšmo, aplinkos taršos ir žemės naudojimo apribojimų. Ypač jautriai reaguojama į informaciją apie galimą privačių žemių paėmimą visuomenės poreikiams.
Finansiniai iššūkiai ir infrastruktūros klausimai
Naujo karinio poligono įrengimas, remiantis preliminariais skaičiavimais, gali kainuoti apie 200-300 milijonų eurų. Tačiau LSA pabrėžia, kad šie skaičiai neapima būtinų investicijų į aplinkinių teritorijų infrastruktūrą.
„Keliai, vedantys į būsimą poligoną, daugelyje vietų yra prastos būklės ir nepritaikyti intensyviam sunkiojo transporto eismui. Vien tik kelių rekonstrukcijai gali prireikti papildomų 50-70 milijonų eurų,” – teigia LSA ekspertai.
Krašto apsaugos ministerija yra užsiminusi, kad dalį projekto finansavimo tikimasi gauti iš NATO saugumo investicijų programos, tačiau konkrečių įsipareigojimų dėl infrastruktūros finansavimo dar nėra.
Tarp gynybos ir darnos: kaip rasti pusiausvyrą?
Naujo karinio poligono steigimas neabejotinai yra strategiškai svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos gynybinį potencialą. Tačiau, kaip parodė LSA iškelti klausimai, šis projektas negali būti įgyvendinamas atsietai nuo vietos bendruomenių poreikių ir aplinkosauginių aspektų.
Istorija rodo, kad panašūs projektai gali tapti arba nesutarimų šaltiniu, arba regioninės plėtros katalizatoriumi – viskas priklauso nuo to, kaip bus organizuojamas dialogas tarp visų suinteresuotų šalių. Sėkmingi pavyzdžiai iš kitų NATO šalių, pavyzdžiui, Estijos Tapa poligono plėtra, demonstruoja, kad kartu su karine infrastruktūra gali būti vystoma ir civilinė, sukuriamos naujos darbo vietos bei galimybės vietos verslui.
Galbūt vietoj įprasto „arba-arba” mąstymo, vertėtų ieškoti „ir-ir” sprendimų, kurie leistų suderinti nacionalinio saugumo interesus su darnaus vystymosi principais. Juk stipri gynyba prasideda ne tik nuo modernių ginklų, bet ir nuo stiprių, palaikančių bendruomenių, kurios supranta ir remia šalies saugumo prioritetus.