Rusijos karinė galia Baltijos jūroje: grėsmės ir atsakas
Rusija pastaruoju metu vis dažniau demonstruoja savo karinę galią Baltijos jūroje, o tai kelia susirūpinimą kaimyninėms šalims. Šiame kontekste svarbu suprasti, kokių veiksmų Rusija gali imtis šiame regione ir kokios galėtų būti jų pasekmės.
Karinio buvimo stiprinimas
Pirmiausia, Rusija gali sustiprinti savo karinį buvimą Baltijos jūroje, dislokuodama daugiau laivų ir povandeninių laivų. Tai leistų jai greičiau reaguoti į bet kokius įvykius regione ir padidintų jos įtaką. Be to, Rusija gali vykdyti karines pratybas, kurios gali būti naudojamos kaip priemonė parodyti savo jėgą ir įbauginti kaimynines šalis.
Pastaraisiais metais Rusija jau ženkliai sustiprino savo karinį potencialą Kaliningrado srityje, kur dislokavo Iskander-M raketų sistemas, galinčias nešti branduolinius užtaisus. Šios raketos gali pasiekti taikinius iki 500 km atstumu, kas apima didžiąją dalį Baltijos valstybių teritorijos. Be to, Rusijos Baltijos laivynas reguliariai vykdo pratybas „Zapad”, kurių metu imituojami konfliktai su NATO pajėgomis. 2021 metų pratybose dalyvavo daugiau nei 200,000 karių – tai didžiausios karinės pratybos nuo Šaltojo karo laikų.
Ekonominės priemonės
Kitas galimas Rusijos veiksmas – ekonominės priemonės, tokios kaip prekybos apribojimai ar energetikos išteklių tiekimo nutraukimas. Tai galėtų turėti didelį poveikį Baltijos šalių ekonomikai, ypač jei būtų taikomos ilgą laiką.
Nors Baltijos šalys nuo 2009 metų aktyviai dirbo mažindamos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, vis dar išlieka pažeidžiamos tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, 2022 metais Lietuva visiškai atsisakė Rusijos dujų importo, kai pradėjo veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje „Independence”. Tačiau elektros energijos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais dar nėra baigta ir planuojama užbaigti tik 2025 metais. Iki tol išlieka tam tikra priklausomybė nuo BRELL žiedo (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros tinklų sistema).
Informacinės ir kibernetinės atakos
Rusija taip pat gali pasinaudoti informacinėmis ir kibernetinėmis atakomis, siekdama destabilizuoti regioną. Tokios atakos gali būti nukreiptos į svarbias infrastruktūras, pavyzdžiui, energetikos ar transporto sistemas, ir sukelti didelių sutrikimų.
Baltijos šalys jau yra tapusios kibernetinių atakų taikiniais. 2007 metais Estija patyrė precedento neturinčias kibernetines atakas, nukreiptas prieš vyriausybės įstaigas, bankus ir žiniasklaidą. Šios atakos buvo siejamos su Rusija, nors oficialiai Maskva neigė savo dalyvavimą. Nuo to laiko Estija tapo kibernetinio saugumo lydere pasaulyje ir įkūrė NATO Kooperatinį kibernetinės gynybos kompetencijos centrą Taline.
Lietuvoje 2022 m. „Killnet” hakerių grupė, siejama su Rusija, surengė DDoS atakas prieš valstybines institucijas, reaguodama į Kaliningrado tranzito apribojimus. Latvijoje taip pat fiksuojamas nuolatinis informacinių operacijų aktyvumas, ypač rusakalbėje bendruomenėje.
Politinis spaudimas
Galiausiai, Rusija gali siekti politinio spaudimo, bandydama paveikti Baltijos šalių vidaus politiką ar tarptautinius santykius. Tai gali būti daroma per diplomatinius kanalus arba remiant prorusiškas grupes regione.
Rusija aktyviai naudoja „tautiečių politiką” – strategiją, kuria siekiama išlaikyti įtaką rusakalbiams gyventojams užsienyje. Latvijoje ir Estijoje, kur rusų mažumos sudaro atitinkamai apie 25% ir 24% gyventojų, šis klausimas ypač aktualus. Rusija nuolat kelia klausimus dėl tariamos rusakalbių diskriminacijos, nors tarptautinės organizacijos tokių kaltinimų nepatvirtina.
Be to, Rusija finansuoja įvairias nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos priemones, kurios skleidžia Kremliui palankią informaciją. Pavyzdžiui, 2023 m. Lietuvos žvalgybos tarnybos atskleidė, kad Rusija per įvairius fondus finansavo bent kelias organizacijas, kurių veikla buvo nukreipta į istorinės atminties formavimą Rusijos naudai.
NATO ir ES atsakas
Vis dėlto, bet kokie Rusijos veiksmai Baltijos jūroje gali sukelti atsakomąsias priemones iš NATO ir Europos Sąjungos, kurios siektų apsaugoti savo narių saugumą ir stabilumą. Todėl svarbu, kad Baltijos šalys ir jų sąjungininkai būtų pasirengę reaguoti į galimas grėsmes ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Po Rusijos agresijos Ukrainoje 2014 m. NATO ženkliai sustiprino savo buvimą Baltijos regione. Buvo įkurtos priešakinės pajėgos (Enhanced Forward Presence, eFP), kuriose tarnauja kariai iš įvairių NATO šalių. Lietuvoje bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Jungtinė Karalystė, o Lenkijoje – JAV.
2023 m. Vilniaus NATO viršūnių susitikime buvo patvirtinti nauji gynybos planai, kurie numato konkretesnius veiksmus Baltijos šalių gynybai. Šie planai apima greitesnį pastiprinimo atvykimą, didesnį dėmesį oro gynybai ir integruotą jūrų strategiją Baltijos jūroje.
Geopolitinės šachmatų lentos vingiai
Baltijos jūros regionas tampa savotišku geopolitiniu barometru, rodančiu įtampą tarp Rusijos ir Vakarų. Rusijos veiksmai šiame regione nėra atsitiktiniai – jie atspindi platesnę strategiją, kuria siekiama išbandyti NATO vienybę ir pasiryžimą ginti savo rytines sienas.
Baltijos šalys, patirdamos nuolatinį spaudimą, tapo atsparesnės hibridinėms grėsmėms. Jos investuoja į gynybą (visos trys šalys skiria daugiau nei 2% BVP gynybai), stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir plėtoja alternatyvius energetikos šaltinius. Tačiau konfrontacija Baltijos jūroje išlieka pavojinga, nes net ir nedidelis incidentas gali sukelti nenumatytą eskalaciją.
Šiame kontekste ypač svarbus tampa ne tik karinis pasirengimas, bet ir diplomatinių kanalų išlaikymas, kad būtų išvengta klaidingo signalų interpretavimo. Baltijos jūra istoriškai buvo prekybos ir kultūrinio bendradarbiavimo erdvė – iššūkis šiandien yra užtikrinti, kad ji netaptų naujų konfliktų židiniu, o išliktų stabilumo ir saugumo regionu, kuriame visos pakrantės valstybės galėtų saugiai vystytis.