Ivanovo išsiuntimo iš Lietuvos atvejis sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, nes jis atspindi platesnį geopolitinį kontekstą ir įtampą tarp Lietuvos ir Rusijos. Pastaraisiais metais Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, ėmėsi griežtesnių priemonių prieš asmenis, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui arba yra susiję su Rusijos valdžios struktūromis.
Ivanovas teigė, kad jo išsiuntimas yra politiškai motyvuotas, nes jis aktyviai dalyvavo įvairiose politinėse ir visuomeninėse veiklose, kurios, jo nuomone, galėjo būti nepalankiai vertinamos Lietuvos valdžios. Tačiau teismas, remdamasis pateiktais įrodymais ir saugumo tarnybų rekomendacijomis, nusprendė, kad Ivanovo buvimas šalyje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.
Lietuvos valdžios institucijos pastaruoju metu sugriežtino kontrolę ir stebėjimą asmenų, kurie gali būti susiję su Rusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis organizacijomis, kurios gali kelti grėsmę šalies saugumui. Tai yra dalis platesnės strategijos, siekiant apsaugoti šalies interesus ir užtikrinti stabilumą regione.
Ivanovo atvejis taip pat atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusija dažnai kritikuoja Baltijos šalis dėl tariamų žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau Lietuvos valdžia pabrėžia, kad sprendimai dėl išsiuntimo yra priimami remiantis objektyviais kriterijais ir nacionalinio saugumo interesais, o ne politiniais motyvais.
Šis atvejis gali turėti ilgalaikių pasekmių Lietuvos ir Rusijos santykiams, tačiau Lietuva tvirtai laikosi savo pozicijos, kad nacionalinis saugumas yra prioritetas, ir bet kokie veiksmai, kurie gali kelti grėsmę šiam saugumui, bus griežtai kontroliuojami ir, jei reikia, neutralizuojami.