Didėjantis vaikų pornografijos atvejų skaičius Lietuvoje: VRM siūlo specialų įstatymą
Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas didėjantis tyrimų dėl vaikų pornografijos skaičius. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kovoti su šiuo reiškiniu pasitelkiant specialų įstatymą. Šis įstatymas būtų skirtas efektyviau kovoti su vaikų išnaudojimu internete ir užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos turėtų reikiamus įrankius ir galimybes greitai reaguoti į tokius nusikaltimus.
VRM teigia, kad šiuo metu galiojantys įstatymai ne visada leidžia operatyviai ir efektyviai spręsti su vaikų pornografija susijusias problemas. Todėl siūloma sukurti naują teisinį reguliavimą, kuris leistų greičiau identifikuoti ir sulaikyti nusikaltėlius, taip pat užtikrinti aukų apsaugą.
Be to, ministerija pabrėžia, kad būtina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, nes daugelis nusikaltimų yra tarptautinio pobūdžio. Taip pat siūloma didinti visuomenės informuotumą apie vaikų pornografijos keliamas grėsmes ir skatinti pranešti apie įtartinus atvejus.
Šis siūlymas sulaukė įvairių reakcijų. Kai kurie ekspertai teigia, kad naujas įstatymas gali padėti efektyviau kovoti su vaikų išnaudojimu, tačiau kiti mano, kad svarbiausia yra užtikrinti, jog esami įstatymai būtų tinkamai įgyvendinami. Nepaisant to, dauguma sutinka, kad vaikų apsauga turi būti prioritetas, ir būtina imtis visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.
Statistika atskleidžia nerimą keliančias tendencijas
Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per pastaruosius dvejus metus tyrimų dėl vaikų pornografijos skaičius išaugo beveik 40 procentų. 2022 metais buvo pradėta 213 ikiteisminių tyrimų, o 2023 metais šis skaičius pasiekė 298. Šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad tendencija išlieka auganti.
Europolo duomenimis, pandemijos laikotarpiu visoje Europoje buvo užfiksuotas žymus seksualinio vaikų išnaudojimo medžiagos padaugėjimas internete. Lietuva šioje statistikoje nėra išimtis – karantino metu, kai vaikai daugiau laiko praleido prie kompiuterių, padaugėjo ir jų išnaudojimo atvejų.
Siūlomo įstatymo esminiai aspektai
Naujasis VRM siūlomas įstatymas numato keletą esminių pokyčių:
- Suteikti teisėsaugai platesnius įgaliojimus greitai reaguoti į pranešimus apie vaikų pornografiją, įskaitant galimybę operatyviau gauti teismo leidimus elektroninės erdvės stebėjimui;
- Įpareigoti interneto paslaugų teikėjus aktyviau bendradarbiauti su teisėsauga ir nedelsiant blokuoti neteisėtą turinį;
- Sukurti specialią duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie anksčiau nustatytus vaikų pornografijos platintojus;
- Įdiegti prevencines technologines priemones, padėsiančias anksti identifikuoti potencialius nusikaltimus.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad „nusikaltimai prieš vaikus internete neturi sienų, todėl ir mūsų atsakas turi būti globalus ir koordinuotas”.
Ekspertų nuomonės
Vaikų teisių apsaugos specialistai pritaria griežtesnėms priemonėms, tačiau atkreipia dėmesį, kad vien tik baudžiamosios priemonės neišspręs problemos. Psichologė dr. Ieva Dulinskienė teigia: „Turime ne tik bausti nusikaltėlius, bet ir užsiimti prevencija – mokyti vaikus saugaus elgesio internete, padėti tėvams atpažinti pavojaus ženklus.”
Teisininkas Mindaugas Kiškis išreiškė susirūpinimą dėl galimo privatumo pažeidimo: „Svarbu rasti balansą tarp vaikų apsaugos ir žmogaus teisių. Naujas įstatymas neturėtų tapti pretekstu nepagrįstai sekti piliečius.”
Tuo tarpu Europos Sąjungos vaikų teisių komisarė Maria-Anna Chrysanthou pabrėžė, kad „Lietuva žengia teigiama linkme, tačiau svarbu, kad naujasis įstatymas būtų suderintas su ES direktyvomis ir tarptautiniais standartais”.
Skaitmeninė fronto linija: kova, kurios negalime pralaimėti
Kova su vaikų pornografija internete tampa vienu didžiausių iššūkių šiuolaikinei visuomenei. Technologijų tobulėjimas atveria naujas galimybes nusikaltėliams, todėl teisinis reguliavimas turi neatsilikti nuo šių pokyčių. Siūlomas VRM įstatymas gali tapti svarbiu įrankiu šioje kovoje, tačiau akivaizdu, kad reikalingas kompleksinis požiūris.
Vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo turi būti ne tik teisėsaugos, bet ir visos visuomenės prioritetas. Tėvų švietimas, mokyklų programos, technologinės apsaugos priemonės ir tarptautinis bendradarbiavimas – visi šie elementai turi veikti išvien. Galiausiai, turime pripažinti, kad tai yra ne tik teisinė ar technologinė, bet ir moralinė problema, reikalaujanti visuotinio atsako.
Kaip taikliai pastebėjo vienas iš kovos su vaikų išnaudojimu aktyvistų: „Internetas neturi tapti vieta, kur nusikaltėliai jaučiasi saugūs. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad skaitmeninė erdvė būtų saugi kiekvienam vaikui.”