# Lietuvos politiko Remigijaus Žemaitaičio įrašai socialiniuose tinkluose sukėlė audringas diskusijas
Lietuvos politiko Remigijaus Žemaitaičio įrašai socialiniuose tinkluose sukėlė nemažai diskusijų ir vertinimų. Istorikai ir visuomenės veikėjai atkreipė dėmesį į jo pasisakymus, kurie kai kuriems pasirodė prieštaringi ar net provokuojantys.
## Prieštaringi pasisakymai apie istorinius įvykius
Pastaruoju metu didžiausią rezonansą sukėlė Žemaitaičio, buvusio Seimo vicepirmininko ir „Nemuno aušros” partijos lyderio, įrašai Facebook platformoje apie Antrąjį pasaulinį karą ir Lietuvos partizanus. 2023 m. pabaigoje politikas sukėlė kontroversiją, kai savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame kvestionavo Lietuvos partizanų kovos reikšmę ir jų vaidmenį pokario istorijoje.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius dr. Nerijus Šepetys, vertindamas Žemaitaičio įrašus, pabrėžė, kad tokie pasisakymai gali turėti įtakos visuomenės nuomonei ir istoriniam suvokimui. „Politikų, ypač tų, kurie užima ar yra užėmę aukštas valstybines pareigas, pasisakymai apie istorinius įvykius turi didelę reikšmę. Jie formuoja viešąjį diskursą ir gali paveikti, kaip visuomenė, ypač jaunoji karta, suvokia mūsų valstybės istoriją,” – teigė istorikas.
## Ankstesnės kontroversijos ir reakcijos
Tai ne pirmas kartas, kai Žemaitaičio pasisakymai socialiniuose tinkluose sukelia kontroversiją. 2022 m. jis sulaukė kritikos dėl komentarų apie Holokausto įvykius Lietuvoje, o 2021 m. – dėl pasisakymų apie Lietuvos ir Lenkijos santykius tarpukario laikotarpiu.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pažymėjo, kad politikų vieši pasisakymai socialiniuose tinkluose dažnai tampa diskusijų objektu, nes jie gali formuoti visuomenės požiūrį į istorinius įvykius ir asmenybes. „Kai politikas išsako nuomonę apie istorinius įvykius, tai nėra tik asmeninė nuomonė. Tai gali būti interpretuojama kaip tam tikra politinė pozicija, kuri turi įtakos kolektyvinei atminčiai,” – komentavo ji.
## Socialinių tinklų įtaka istoriniam diskursui
Visuomenės reakcija į Žemaitaičio įrašus rodo, kad socialiniai tinklai tampa vis svarbesne platforma, kurioje formuojasi viešoji nuomonė ir vyksta diskusijos apie istoriją bei politiką. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius pabrėžia, kad socialiniai tinklai suteikia politikams galimybę tiesiogiai pasiekti auditoriją, aplenkiant tradicinę žiniasklaidą.
„Šiandien politikai per socialinius tinklus gali pasiekti dešimtis tūkstančių žmonių. Jų įrašai dažnai sulaukia plataus atgarsio, yra dalijamasi, komentuojami. Tai reiškia, kad politikų atsakomybė už savo žodžius turėtų būti dar didesnė,” – teigia komunikacijos ekspertas.
## Istorikų bendruomenės pozicija
Lietuvos istorikų draugijos pirmininkas prof. Alfredas Bumblauskas atkreipė dėmesį, kad istorijos interpretacijos politiniame diskurse dažnai tampa politinės kovos įrankiu. „Istorija nėra tik faktų rinkinys. Ji visada interpretuojama. Tačiau politikai, kurie naudoja istoriją savo politiniams tikslams, turėtų būti ypač atsakingi ir remtis moksliniais tyrimais, o ne populiariais mitais ar ideologinėmis nuostatomis,” – pabrėžė jis.
Istorikas taip pat pabrėžė, kad svarbu atsakingai vertinti ir analizuoti tokius pasisakymus, siekiant išvengti klaidingų interpretacijų ir istorijos iškraipymų. „Mūsų visuomenė dar neturi stiprių imuniteto mechanizmų prieš istorijos politizavimą. Todėl akademinė bendruomenė turi aktyviai dalyvauti viešose diskusijose ir padėti visuomenei kritiškai vertinti politikų pasisakymus apie istoriją,” – teigė prof. Bumblauskas.
## Teisiniai aspektai ir etikos klausimai
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje galioja žodžio laisvė, tam tikri pasisakymai gali pažeisti įstatymus. „Lietuvoje draudžiama neigti ar šiurkščiai menkinti Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos nusikaltimus. Taip pat draudžiama kurstyti neapykantą prieš bet kokią tautinę, rasinę, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę,” – primena Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Justinas Žilinskas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra gavusi skundų dėl Žemaitaičio pasisakymų socialiniuose tinkluose, tačiau kol kas nėra priėmusi sprendimų, kurie reikštų sankcijas politikui.
## Visuomenės polarizacija
Sociologai pastebi, kad tokie kontroversiškai vertinami politikų pasisakymai prisideda prie visuomenės polarizacijos. Vilniaus universiteto sociologijos profesorė dr. Aušra Maslauskaitė teigia, kad socialiniai tinklai sustiprina „atgarsio kamerų” efektą, kai žmonės linkę bendrauti tik su bendraminčiais ir gauti tik tas žinias, kurios atitinka jų jau turimas pažiūras.
„Kai politikas paskelbia prieštaringą įrašą, jo šalininkai linkę jį palaikyti nepriklausomai nuo turinio, o oponentai – kritikuoti. Taip gilėja visuomenės susiskaldymas, o diskusija apie istoriją tampa ne istorijos pažinimo, o politinės kovos dalimi,” – paaiškina sociologė.
## Žemaitaičio pozicija ir reakcija į kritiką
Pats Remigijus Žemaitaitis, reaguodamas į kritiką, teigė, kad jo įrašai socialiniuose tinkluose yra siekis skatinti atvirą diskusiją apie Lietuvos istoriją. „Aš tik noriu, kad mūsų visuomenė kritiškai mąstytų ir nebijotų diskutuoti apie sudėtingus istorijos klausimus. Negalime turėti tabu temų demokratinėje visuomenėje,” – teigė politikas interviu vienam iš naujienų portalų.
Tačiau kritikai pastebi, kad Žemaitaičio pasisakymuose dažnai trūksta istorinio konteksto ir mokslinio pagrindimo, o kai kurie teiginiai prieštarauja istorikų bendruomenės konsensusui dėl Lietuvos istorijos faktų.
## Išvados
Remigijaus Žemaitaičio atvejis atskleidžia platesnę problematiką – kaip socialiniai tinklai keičia politinį diskursą ir istorinės atminties formavimą Lietuvoje. Politikų pasisakymai socialiniuose tinkluose nebėra tik asmeninės nuomonės išraiška – jie tampa viešosios nuomonės formavimo įrankiu, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių kolektyvinei atminčiai ir istoriniam suvokimui.
Ekspertai sutaria, kad demokratinėje visuomenėje svarbu užtikrinti žodžio laisvę, tačiau kartu pabrėžia, kad politikai turėtų jausti didesnę atsakomybę už savo viešus pasisakymus, ypač kai jie liečia jautrias istorines temas, kurios vis dar turi didelę emocinę reikšmę daugeliui Lietuvos piliečių.