JAV planai atitraukti karius iš Europos kelia abejonių Lietuvos kariuomenės atstovams
Lietuvos kariuomenės atstovai reiškia susirūpinimą dėl pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie galimą JAV karių atitraukimą iš Europos. Generolas majoras Vaiksnoras, kalbėdamas su žurnalistais po NATO gynybos planavimo posėdžio Briuselyje, kategoriškai paneigė gavęs bet kokių oficialių užuominų apie tokius ketinimus.
„Per visą mano tarnybos laiką ir bendradarbiavimą su amerikiečių kolegomis, niekada nesu gavęs jokių indikacijų apie planus mažinti JAV karinį kontingentą Europoje,” – teigė generolas majoras Vaiksnoras.
Šiuo metu JAV Europoje dislokuota apie 65,000 karių, iš kurių dauguma yra Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m., JAV papildomai sustiprino savo buvimą NATO rytiniame flange, įskaitant ir Baltijos šalis.
Lietuvoje rotaciniu pagrindu dislokuotas JAV šarvuotosios brigados batalionas, kurio kariai nuolat dalyvauja bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene. 2023 m. JAV skyrė papildomus 400 milijonų dolerių Baltijos šalių gynybos stiprinimui.
Strateginė JAV karių svarba regiono saugumui
Generolas Vaiksnoras pabrėžė, kad JAV karių buvimas Europoje yra fundamentalus regiono saugumo ir stabilumo garantas, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste.
„JAV karinis buvimas – tai ne tik fizinė jėga, bet ir aiškus politinis signalas potencialiems agresoriams,” – paaiškino jis. „Šis buvimas turi atgrasomąjį poveikį ir užtikrina NATO kolektyvinės gynybos patikimumą.”
Pastaraisiais metais JAV ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas pasiekė aukščiausią lygį istorijoje. 2023 m. pasirašytas dvišalis gynybos bendradarbiavimo susitarimas numato ilgalaikį JAV karinį buvimą Lietuvoje ir bendras investicijas į karinę infrastruktūrą.
Lietuvos ir JAV kariai reguliariai dalyvauja tokiose pratybose kaip „Defender Europe” ir „BALTOPS”, kurios stiprina sąveikumą ir gerina bendrą pasirengimą galimiems iššūkiams.
Nepagrįstos spekuliacijos ar realios grėsmės?
Gandai apie galimą JAV karių atitraukimą kilo po kai kurių JAV politikų pasisakymų apie Europos šalių nepakankamas investicijas į gynybą. Pagal NATO susitarimą, visos aljanso narės turėtų skirti bent 2% BVP gynybai, tačiau ne visos šalys šį įsipareigojimą vykdo.
Lietuva šiuo metu skiria 2,52% BVP gynybai ir yra tarp lyderiaujančių NATO narių pagal šį rodiklį. Iki 2030 m. planuojama gynybos finansavimą padidinti iki 3% BVP.
Gynybos ekspertas dr. Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto atkreipia dėmesį, kad spekuliacijos apie JAV karių atitraukimą dažniausiai atsiranda prieš svarbius rinkimus JAV.
„Tai yra įprasta politinė retorika, kuri nebūtinai atspindi realius strateginius planus,” – teigia dr. Janeliūnas. „JAV gerai supranta savo karinio buvimo Europoje strateginę svarbą, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje.”
Žvelgiant už horizonto: saugumo architektūros ateitis
Nepaisant įvairių spekuliacijų, generolas Vaiksnoras išlieka optimistiškas dėl tolesnio JAV įsipareigojimo Europos saugumui. Jis pabrėžia, kad transatlantinis ryšys išlieka tvirtas ir abipusiai naudingas.
Tačiau ekspertai sutinka, kad Europos šalys turėtų toliau didinti savo gynybos pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo JAV. Tai nereiškia JAV karinio buvimo atsisakymo, bet veikiau papildomų Europos pajėgumų kūrimo.
Lietuvos kariuomenė, suprasdama šią realybę, aktyviai modernizuoja savo pajėgas, investuoja į naują ginkluotę ir stiprina bendradarbiavimą su kaimyninėmis NATO narėmis. Kartu su JAV parama, šios pastangos kuria patikimą atgrasymo sistemą, kuri išlieka svarbiausia saugumo garantija neramiame geopolitiniame kontekste.
Kaip pažymėjo generolas Vaiksnoras baigiamajame komentare: „Saugumas nėra duotybė – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis budrumo, investicijų ir tvirto aljanso. JAV kariai Europoje yra šio proceso neatsiejama dalis, ir aš neturiu pagrindo manyti, kad artimiausiu metu tai keisis.”