JAV senatorius užtikrino: amerikiečių kariai liks Lietuvoje
JAV senatorius Marco Rubio patikino Lietuvos krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, kad amerikiečių kariai nebus perkelti iš Lietuvos. Šis patikinimas buvo išsakytas po susitikimo, kuriame buvo aptarti saugumo klausimai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir JAV.
Rubio pabrėžė, kad JAV įsipareigojimai Baltijos šalių saugumui išlieka tvirti, o amerikiečių karių buvimas Lietuvoje yra svarbus regiono stabilumui. Anušauskas išreiškė padėką už JAV paramą ir pabrėžė, kad Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje yra esminis siekiant užtikrinti saugumą regione.
Strateginės partnerystės kontekstas
Susitikimas įvyko sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu, kai Rusijos agresija Ukrainoje kelia nerimą visam regionui. Senatorius Rubio, kuris yra Senato žvalgybos komiteto narys, patvirtino, kad JAV karinis buvimas Lietuvoje yra dalis platesnės atgrasymo strategijos NATO rytiniame flange.
Šiuo metu Lietuvoje rotaciniu pagrindu dislokuota apie 800 JAV karių, kurie dalyvauja bendrose pratybose ir stiprina NATO gynybos pajėgumus. 2023 metais JAV įsipareigojo Lietuvoje įsteigti nuolatinę karinę bazę, kuri turėtų būti pilnai operatyvi iki 2026 metų.
Ministras Anušauskas susitikimo metu informavo apie Lietuvos gynybos finansavimo didinimą iki 3% BVP, kas viršija NATO nustatytą 2% ribą. Šis žingsnis rodo Lietuvos ryžtą stiprinti savo gynybos pajėgumus ir prisidėti prie bendro aljanso saugumo.
Dvišaliai projektai ir naujos iniciatyvos
Susitikime taip pat buvo aptarti konkretūs gynybos projektai, įskaitant Lietuvos kariuomenės modernizavimą ir JAV gamybos ginkluotės įsigijimą. Lietuva neseniai pasirašė sutartį dėl HIMARS raketų sistemų pirkimo, kurios turėtų būti pristatytos 2025 metais.
Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva siekia ne tik įsigyti modernią ginkluotę, bet ir dalyvauti bendrose tyrimų ir gamybos programose. Šiuo metu jau vyksta bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje, kur Lietuva demonstruoja stiprią ekspertizę.
Senatorius Rubio taip pat paminėjo, kad JAV Kongresas svarsto galimybę skirti papildomą finansavimą Baltijos šalių gynybos stiprinimui ateinančiais metais, kas leistų dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą.
Transatlantinis tiltas: daugiau nei karinis bendradarbiavimas
Lietuvos ir JAV partnerystė jau seniai peržengė vien tik karinius rėmus. Abiejų šalių santykiai apima platų bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir demokratijos stiprinimo srityse. Tačiau būtent saugumo dimensija išlieka kertine.
Rubio vizitas Lietuvoje – tai aiškus signalas ne tik Vilniui, bet ir visam regionui, kad nepaisant politinių pokyčių JAV, įsipareigojimai NATO sąjungininkams išlieka nepajudinti. Šis užtikrinimas ypač svarbus dabar, kai artėja JAV prezidento rinkimai, keliantys klausimų dėl užsienio politikos tęstinumo.
Lietuvos diplomatiniai šaltiniai patvirtina, kad panašūs patikinimai buvo išsakyti ir kitų aukšto rango JAV pareigūnų, įskaitant Valstybės sekretorių Antony Blinken per jo vizitą Vilniuje praėjusiais metais.
Ateities horizontai: kartu stipresni
Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje tampa vis labiau daugiasluoksnis ir orientuotas į ilgalaikę perspektyvą. Nuo rotacinių pajėgų iki nuolatinės karinės bazės, nuo tradicinės ginkluotės iki kibernetinio saugumo – šis bendradarbiavimas atspindi šiuolaikinių grėsmių kompleksiškumą.
Senatorius Rubio ir ministras Anušauskas sutarė, kad stipri transatlantinė jungtis yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumo garantas. Kaip pažymėjo Anušauskas: „Mūsų istorija moko, kad saugumas niekada nėra duotybė – jį reikia nuolat puoselėti ir stiprinti.”
Amerikiečių karių buvimas Lietuvoje – tai ne tik praktinis gynybos elementas, bet ir stiprus simbolis, rodantis, kad NATO 5-asis straipsnis nėra tik žodžiai popieriuje. Tai gyvas įsipareigojimas, kurį palaiko realūs žmonės ir tikros pajėgos, pasiruošusios ginti laisvę ir demokratiją ten, kur jų labiausiai reikia.