Lietuvos viceministrė nesutinka su NATO vadovu dėl Baltarusijos keliamos grėsmės
Lietuvos krašto apsaugos viceministrė Greta Jeglinska išreiškė nuostabą dėl NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimo, kad Aljansas neturi informacijos apie tiesioginę grėsmę iš Baltarusijos. Jeglinska teigė, kad Lietuva nuolat stebi situaciją regione ir dalijasi informacija su NATO partneriais. Ji pabrėžė, kad Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas kelia susirūpinimą, ypač atsižvelgiant į pastaruoju metu vykusias karines pratybas.
Viceministrė taip pat pažymėjo, kad Lietuva ir toliau stiprina savo gynybinius pajėgumus ir bendradarbiauja su sąjungininkais, siekdama užtikrinti regiono saugumą. Jeglinska pridūrė, kad NATO turi būti pasirengusi reaguoti į bet kokius galimus iššūkius, kylančius iš Baltarusijos ir Rusijos veiksmų.
Intensyvėjantis Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas
Pastaraisiais metais Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas ženkliai sustiprėjo. 2023 m. spalį Baltarusijoje buvo dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai, o šių metų pradžioje Baltarusijos ir Rusijos karinės pajėgos surengė bendras pratybas „Sąjunginis ryžtas 2024”, kuriose dalyvavo daugiau nei 6000 karių.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neseniai pareiškė, kad jo šalis įsigijo rusiškų raketų sistemų „Iskander” ir priešlėktuvinės gynybos sistemų S-400, kurios gali pasiekti taikinius Lietuvos teritorijoje. Be to, Baltarusija ir Rusija pasirašė naują karinį bendradarbiavimo susitarimą, kuris numato glaudesnį abiejų šalių gynybos sistemų integravimą.
Lietuvos pasirengimas ir NATO buvimas
Reaguodama į šiuos pokyčius, Lietuva ėmėsi aktyvių veiksmų stiprindama savo gynybinį pajėgumą. Šiemet Lietuva padidino gynybos finansavimą iki 3% BVP, viršydama NATO nustatytą 2% ribą. Taip pat Lietuva aktyviai plėtoja „Rytų skydą” – gynybos infrastruktūros projektą pasienyje su Baltarusija.
Lietuvos teritorijoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, kurią sudaro apie 1600 karių iš įvairių NATO šalių. Taip pat Lietuvoje nuolat vyksta tarptautinės karinės pratybos, įskaitant neseniai pasibaigusias „Geležinis vilkas 2024”.
Kaip pažymėjo Jeglinska, „Lietuva nuolat dalijasi žvalgybine informacija su NATO partneriais, todėl Stoltenbergo pareiškimas apie neva nesančią grėsmę iš Baltarusijos kelia klausimų dėl informacijos vertinimo skirtumų Aljanso viduje”.
Kaimyninių šalių požiūris
Lietuvos poziciją palaiko ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija. Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds neseniai pareiškė, kad „Baltarusija de facto tapo Rusijos karine baze, o tai kelia tiesioginę grėsmę visam regionui”. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas taip pat pabrėžė, kad Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija kelia rimtą susirūpinimą.
Budrumo kaina – saugumas
Baltarusijos ir Rusijos karinės integracijos procesai bei NATO vadovybės ir Baltijos šalių skirtingi grėsmių vertinimai atskleidžia sudėtingą saugumo situaciją regione. Nors Stoltenbergas bando išlaikyti diplomatinį toną, Baltijos šalys, tiesiogiai besiribojančios su Baltarusija, negali sau leisti ignoruoti akivaizdžių pokyčių.
Kaip pažymėjo vienas Lietuvos saugumo ekspertas, „geriau būti pernelyg budriems nei nepakankamai pasiruošusiems”. Šiame kontekste Lietuvos ir kitų Baltijos šalių aktyvus gynybinis pasirengimas bei nuolatinis situacijos stebėjimas tampa ne tik saugumo, bet ir išlikimo klausimu. Tuo tarpu NATO, kaip organizacija, turėtų atidžiau įsiklausyti į savo rytinių narių perspektyvas ir patirtį, nes būtent jos geriausiai supranta regiono dinamiką ir galimas grėsmes.