Juknevičienė kritikuoja NATO vadovo pareiškimą dėl Rusijos grėsmės
Lietuvos politikė Rasa Juknevičienė išreiškė nuostabą dėl NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimo, kuriame jis teigė, kad Aljansas neturi informacijos apie tiesioginę grėsmę iš Rusijos. Juknevičienė teigė, kad tokie pareiškimai gali būti klaidinantys, nes Rusija ir toliau vykdo agresyvią politiką regione. Ji pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys nuolat susiduria su Rusijos grėsmėmis, todėl svarbu išlaikyti budrumą ir stiprinti gynybinius pajėgumus. Politikė taip pat išreiškė viltį, kad NATO ir toliau rems Baltijos šalis, siekiant užtikrinti jų saugumą.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Rasa Juknevičienė, buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė ir dabartinė Europos Parlamento narė, savo poziciją išsakė socialiniuose tinkluose po to, kai Stoltenbergas spaudos konferencijoje Briuselyje paminėjo, kad NATO šiuo metu neturi žvalgybinių duomenų apie tiesioginę karinę grėsmę Aljanso narėms.
„Tokia retorika kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusija pastaraisiais metais sistemingai didina karinį potencialą Kaliningrado srityje ir prie Baltijos šalių sienų,” – teigė Juknevičienė.
Verta paminėti, kad Rusija nuo 2014 metų, po Krymo aneksijos, ženkliai sustiprino savo karinį buvimą Baltijos regione. Kaliningrado srityje dislokuotos „Iskander” tipo raketos, galinčios nešti branduolinius užtaisus, o pastaraisiais metais fiksuota daugybė Rusijos karinių orlaivių skrydžių netoli Baltijos šalių oro erdvės.
Baltijos šalių saugumo iššūkiai
Lietuva, Latvija ir Estija, būdamos NATO rytiniame flange, nuolat pabrėžia būtinybę stiprinti Aljanso buvimą regione. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, NATO padidino savo priešakinių pajėgų buvimą Baltijos šalyse, tačiau ekspertai teigia, kad to gali nepakakti.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Rusija per pastaruosius dvejus metus padidino hibridinių atakų skaičių prieš Baltijos šalis – nuo kibernetinių išpuolių iki dezinformacijos kampanijų ir migrantų krizės sukėlimo per Baltarusijos sieną.
„Mums, gyvenantiems šalia Rusijos, nereikia specialių žvalgybinių duomenų, kad suprastume grėsmės realumą. Mes tai matome kasdien,” – pabrėžė Juknevičienė.
Tarp raminančių žodžių ir realios grėsmės
NATO generalinio sekretoriaus pareiškimai dažnai balansuoja tarp poreikio išlaikyti Aljanso vienybę ir noro išvengti įtampos eskalavimo su Rusija. Tačiau Baltijos šalių politikai, įskaitant Juknevičienę, ne kartą yra pabrėžę, kad perdėtas diplomatinis atsargumas gali būti suprastas kaip silpnumo ženklas.
Juknevičienė, turinti ilgametę patirtį saugumo ir gynybos srityje, yra viena aktyviausių Rusijos grėsmės akcentuotojų tarptautinėje arenoje. Ji nuolat primena apie istorines pamokas ir pabrėžia, kad Vakarų šalys neturėtų kartoti praeities klaidų, kai buvo ignoruojami agresyvūs Rusijos veiksmai.
„Mes negalime leisti sau prabangos būti naivūs. Kai kalbame apie Rusiją, turime vertinti ne tik tai, ką jie sako, bet ir tai, ką jie daro,” – teigė politikė.
Žvilgsnis į rytojų: budrumo kaina
Dabartinė geopolitinė situacija reikalauja ne tik diplomatinių pareiškimų, bet ir konkrečių veiksmų. Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, pastaraisiais metais ženkliai padidino savo gynybos biudžetus ir investuoja į modernią karinę įrangą. Lietuva 2023 metais pasiekė 2,5% BVP gynybai – tai viršija NATO nustatytą 2% tikslą.
Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad grėsmės ignoravimas gali turėti katastrofiškų pasekmių. Todėl Juknevičienės ir kitų Baltijos šalių politikų pozicija yra pagrįsta ne tik istorine patirtimi, bet ir šiandienos realijomis. Galbūt tiesioginio puolimo rizika šiandien nėra didelė, tačiau saugumo architektūra Europoje reikalauja nuolatinio dėmesio ir investicijų.
Kaip pažymėjo pati Juknevičienė: „Saugumas nėra duotybė – tai kasdienio darbo rezultatas. Ir kaina, kurią mokame už budrumą, visada bus mažesnė nei kaina, kurią tektų sumokėti už jo stoką.”