Santykių ledkalniai – kas slypi po vandeniu?
Žinot tą jausmą, kai važiuoji automobiliu ir staiga užsidega raudona lemputė? Gali bandyti ją ignoruoti, užklijuoti lipnia juostele, bet problema niekur nedings. Santykiuose irgi taip – raudonos lemputės užsidega gerokai anksčiau nei viskas galutinai sugriūva. Ir nors kai kurie konfliktai yra normalūs ir net sveiki, egzistuoja tie pavojingi ženklai, kurie signalizuoja, kad jūsų meilės laivas pamažu skęsta.
Per savo 15 metų santykių patirtį (įskaitant vieną itin dramatišką išsiskyrimą, apie kurį galėčiau parašyti atskirą knygą) supratau, kad dažniausiai žinome, jog kažkas negerai, bet nenorime to pripažinti. Atidedame sprendimus, nes… na, nes taip paprasčiau. Bet galiausiai tai tik pailgina kančią.
Šiandien pakalbėsime apie tuos nemalonius ženklus, kurių ignoruoti tiesiog nevertėtų. Ne, nesu santykių guru ar psichologė – tiesiog žmogus, kuris išmoko atpažinti artėjančią audrą iš debesų formacijos.
Kai žodžiai tampa ginklais
Įsivaizduokite, kad kiekvieną kartą, kai kalbatės su partneriu, jaučiatės tarsi eitumėte minų lauku. Vienas netinkamas žodis, ir – bum! – prasideda konfliktas. Tai ne šiaip nesutarimai, o tikra žodinė kova, kurioje žodžiai tampa šautuvais.
Tyrimai rodo, kad poros, kurios išlieka kartu ilgus metus, konfliktuoja ne mažiau nei tos, kurios išsiskiria. Skirtumas tas, kaip jos konfliktuoja. Jei pastebite, kad jūsų ginčuose nuolat skamba frazės „tu visada”, „tu niekada”, o diskusijos virsta asmeniniais puolimais – verta susirūpinti.
Mano draugė Rasa pasakojo, kaip jos buvęs vaikinas kiekvieno ginčo metu pradėdavo traukti senus jos „nusikaltimus” – nuo prieš metus pavėluoto pasimatymo iki netinkamu metu pasakyto juokelio. Tai klasikinis pavyzdys, kai konfliktai nesprendžiami, o kaupiami kaip kolekciniai pašto ženklai, tik daug nuodingesni.
Pagarba išėjo pro duris, o cinizmas atsikraustė gyventi
Meilė be pagarbos – kaip automobilis be variklio: gražu, bet niekur nenuvažiuosi. Vienas aiškiausių artėjančios santykių pabaigos ženklų – kai partneriai pradeda vienas kitą subtiliai (ar ne taip subtiliai) niekinti.
Atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus:
- Akių vartymas, kai partneris kalba
- Sarkastiškos pastabos apie partnerio pomėgius ar pasiekimus
- Partnerio nuomonės menkinimas kitų žmonių akivaizdoje
- Nuolatinis kritikavimas dėl smulkmenų
Kartą stebėjau porą kavinėje – vyras taip akivaizdžiai demonstravo nuobodulį, kai jo mergina pasakojo apie savo darbo projektą, kad net man, pašaliniam stebėtojui, tapo nejauku. Vėliau sužinojau, kad jie išsiskyrė po mėnesio. Nesistebiu.
Pagalvokite – ar vis dar džiaugiatės partnerio sėkme? Ar palaikote jo svajones, net jei jos atrodo keistos? Jei atsakymas neigiamas, galbūt pagarba jau iškeliavo.
Kai lovoje šalta, nors radiatorius karštas
Neapsigaukime – fizinis artumas nėra viskas santykiuose, bet tai svarbus komponentas. Ir kalbu ne tik apie seksą. Kalbu apie tuos kasdienius prisilietimus – apkabinimą praeinant, bučinį į skruostą, galvos paglostymus žiūrint filmą.
Tyrimai rodo, kad laimingi partneriai liečia vienas kitą mažiausiai 5-10 kartų per dieną ne seksualiniame kontekste. Tai kuria cheminį ryšį ir stiprina emocinį artumą.
Prisimenu, kaip su buvusiu vaikinu pradėjome sėdėti skirtinguose sofos galuose. Iš pradžių tai atrodė nereikšminga – tiesiog kiekvienas turėjome savo „teritoriją”. Bet ilgainiui tai tapo santykių metafora – fiziškai šalia, bet emociškai toli vienas nuo kito.
Žinoma, fizinio artumo sumažėjimas gali būti susijęs su daugybe dalykų – nuo streso darbe iki sveikatos problemų. Bet jei pastebite, kad vengiate partnerio prisilietimų arba jie jums nebeteikia malonumo – verta apie tai pasikalbėti.
Ateities planai, kuriuose nėra „mes”
Ar prisimenate, kaip santykių pradžioje kalbėdavote apie bendrą ateitį? Galbūt planavote keliones, svarstėte apie būsimus namus ar net vaikus. Vienas ryškiausių santykių žlugimo ženklų – kai tie „mes” planai pamažu virsta „aš” planais.
Atkreipkite dėmesį, kaip kalbate apie ateitį:
- „Kitais metais aš keliausiu į Balį” (ne „mes keliausime”)
- „Man reikia didesnio buto” (ne „mums reikia”)
- Vengiate kalbėti apie ilgalaikius planus apskritai
Mano kolega Tomas pasakojo, kaip suprato, kad jo 5 metų santykiai eina į pabaigą, kai sužinojo, jog jo mergina slapta ieškojo darbo kitame mieste. Ne todėl, kad ieškoti darbo būtų blogai, bet todėl, kad ji net nesvarstė galimybės, jog jie galėtų persikelti kartu.
Sveikuose santykiuose partneriai įtraukia vienas kitą į sprendimus, net jei galiausiai nusprendžia eiti skirtingais keliais. Jei pradedate kurti ateitį, kurioje partnerio vieta nebeaiški – tai rimtas signalas.
Kai „mes” problema tampa „tavo” problema
Sveikuose santykiuose problemos sprendžiamos kartu. Nesvarbu, ar tai finansiniai sunkumai, ar nesutarimai dėl buities darbų – tai visada „mūsų” reikalas.
Tačiau santykiuose, kurie juda link pabaigos, atsiranda tendencija problemas priskirti partneriui: „Tu per daug išleidi”, „Tu niekada neplauni indų”, „Tu visada vėluoji”.
Mano draugė Indrė pasakojo, kaip jos santykiuose kiekviena problema tapo savotišku kaltinimų žaidimu. Užuot ieškojus sprendimo, jie su vaikinu valandų valandas ginčydavosi, kas kaltas. Galiausiai ji suprato, kad jie nebėra komanda – tik du žmonės, gyvenantys po vienu stogu.
Atkreipkite dėmesį, kaip reaguojate į iššūkius:
- Ar automatiškai ieškote kaltų?
- Ar jaučiate, kad problemas turite spręsti vieni?
- Ar partnerio problemos atrodo „ne jūsų reikalas”?
Jei į šiuos klausimus atsakėte „taip” – galbūt jau nebematote savęs kaip vienos komandos narių.
Tas keistas palengvėjimas, kai partnerio nėra šalia
Prisipažinkime – net laimingiausiose porose kartais malonu turėti laiko sau. Bet yra skirtumas tarp „Man smagu praleisti vakarą su draugėmis” ir „Ačiū Dievui, jo nėra namie”.
Vienas subtiliausių, bet kartu ir ryškiausių artėjančios pabaigos ženklų – kai buvimas su partneriu tampa varginantis, o jo išvykimas sukelia palengvėjimą.
Prieš kelerius metus pagavau save galvojant, kaip laukiu, kol mano tuometinis vaikinas išvyks į komandiruotę. Ne todėl, kad galėčiau daryti ką nors ypatingo, bet tiesiog kad galėčiau… atsikvėpti. Tada supratau – jei santykiai verčia jaustis taip, lyg nuolat laikytum kvėpavimą, kažkas fundamentaliai negerai.
Pagalvokite:
- Ar dažnai jaučiate palengvėjimą, kai partneris išvyksta?
- Ar sugalvojate priežasčių, kodėl negalite praleisti laiko kartu?
- Ar jaučiatės labiau savimi, kai esate atskirai?
Sveikuose santykiuose partneris praturtina jūsų gyvenimą, o ne apriboja jį. Jei nuolat jaučiate, kad partneris „trukdo” jūsų laimei, verta rimtai susimąstyti.
Kai nutyla net tylūs vakarai
Žinote tą jaukią tylą, kai galite sėdėti su partneriu, nieko nesakyti ir jaustis puikiai? Tai intymumo ženklas. Tačiau yra ir kita tyla – sunki, įtempta, pilna neišsakytų žodžių ir nuoskaudų.
Vienas aiškiausių santykių žlugimo ženklų – kai nebeturite apie ką kalbėti. Ne todėl, kad viską žinote vienas apie kitą, bet todėl, kad nebėra noro dalintis.
Prisimenu vakarienę su ilgamete pora, kuri visą laiką kalbėjosi… su manimi. Vienas su kitu jie beveik nesikalbėjo, išskyrus praktinius klausimus („Paduok druską”). Vėliau sužinojau, kad jie išsiskyrė po kelių mėnesių, nors buvo kartu 7 metus.
Atkreipkite dėmesį:
- Ar vengiate gilesnių pokalbių su partneriu?
- Ar jūsų bendravimas apsiriboja buitiniais klausimais?
- Ar jaučiate, kad nebeturite apie ką kalbėti?
- Ar jūsų pokalbiai dažnai baigiasi konfliktais?
Komunikacija – santykių kraujas. Kai ji išsenka, santykiai pamažu miršta.
Ką daryti, kai matai skęstantį laivą?
Taigi, atpažinote kelis ar net visus ženklus savo santykiuose. Ką dabar? Pirma – neskubėkite. Ne visi sunkumai reiškia, kad santykiai pasmerkti. Kartais tai tiesiog signalas, kad reikia keistis.
Štai keletas žingsnių, kuriuos verta apsvarstyti:
1. Atvirai pasikalbėkite. Ne apie orą ar dienos planus, o apie tai, kas iš tiesų vyksta. Pasidalinkite savo jausmais be kaltinimų: „Jaučiu, kad pastaruoju metu tolstame vienas nuo kito” skamba daug geriau nei „Tu niekada su manimi nekalbi”.
2. Apsvarstykite profesionalią pagalbą. Santykių konsultantas nėra paskutinis šiaudas skęstantiems – tai išteklius, galintis padėti atpažinti nesveikus modelius ir juos pakeisti. Mano draugai Ieva ir Marius buvo ant skyrybų slenksčio, bet po pusės metų terapijos jų santykiai tapo stipresni nei bet kada.
3. Duokite sau laiko įvertinti. Kartais mums reikia žingsnio atgal, kad pamatytume visą paveikslą. Galbūt problema ne santykiuose, o kituose gyvenimo aspektuose, kurie į juos persikelia? Stresas darbe, sveikatos problemos ar asmeninės krizės gali laikinai paveikti net stipriausius ryšius.
4. Prisiminkite, kodėl pradėjote. Kas jus suvedė? Kokie momentai buvo laimingiausi? Ar tie elementai vis dar egzistuoja, tik yra užgožti kasdienybės?
5. Būkite sąžiningi su savimi. Kartais, nepaisant visų pastangų, santykiai tiesiog išsisemia. Ir tai normalu. Geriau garbingai užbaigti tai, kas nebefunkcionuoja, nei metų metus gyventi nelaimėje.
Mano pažįstama Simona 8 metus bandė „išgelbėti” savo santuoką, kol galiausiai suprato, kad jie su vyru tapo visiškai skirtingais žmonėmis, turinčiais skirtingas vertybes ir tikslus. Dabar, praėjus dvejiems metams po skyrybų, ji sako, kad vienintelis jos apgailestavimas – kad taip ilgai laukė pokyčių.
Naujo skyriaus pradžia, ne knygos pabaiga
Santykių pabaiga dažnai atrodo kaip pasaulio pabaiga. Patikėkite manimi – žinau tą jausmą. Bet laikas atskleidžia kitą tiesą: tai ne pabaiga, o naujo skyriaus pradžia.
Nesvarbu, ar jūsų santykiai išgyvens šiuos sunkumus, ar ne – svarbiausia išlikti ištikimiems sau. Geriau būti vienam, nei jaustis vienišam būnant su kitu žmogumi. Geriau drąsiai pradėti iš naujo, nei metų metus gyventi pusiau gyvenimą.
Galiausiai, santykiai – net ir tie, kurie baigiasi – yra mokytojai. Jie parodo mums mūsų stiprybes ir silpnybes, mūsų troškimus ir baimes. Jie moko mus apie save tiek pat, kiek apie kitus.
Ir jei šiandien matote tuos pavojingus ženklus savo santykiuose – prisiminkite: tai ne nuosprendis, o galimybė. Galimybė keistis, augti ir galbūt atrasti naują kelią – ar tai būtų kartu su dabartiniu partneriu, ar be jo.
Kaip sakė mano močiutė: „Geriau skaudus galas nei begalinis skausmas.” Išmintingi žodžiai, tiesa?