Joniškio ir Panevėžio gyventojai renka naujus merus: kodėl šie rinkimai ypatingi?
Joniškio rajono ir Panevėžio miesto gyventojai šiandien renkasi į rinkimų apylinkes, kad išrinktų naujus merus. Šie neeiliniai rinkimai vyksta neįprastu metu, nes abiejose savivaldybėse ankstesni vadovai buvo priversti palikti savo postus.
Joniškio rajono situacija
Joniškio rajone rinkimai organizuojami po to, kai buvęs meras Vitalijus Gailius buvo pašalintas iš pareigų dėl teisinių problemų. Gailius, kuris anksčiau vadovavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, neteko mero posto 2023 m. pabaigoje, kai buvo nustatyta, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad meras dalyvavo sprendimų, susijusių su savo artimųjų interesais, priėmime.
Į Joniškio mero postą šiuo metu pretenduoja 5 kandidatai, tarp kurių yra ir buvę savivaldybės tarybos nariai, ir nauji veidai. Tarp pagrindinių kandidatų minėtini Romualdas Gadeikis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Liudas Jonaitis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Dainius Stakvilevičius (Socialdemokratų partija).
Panevėžio miesto atvejis
Panevėžyje rinkimai vyksta po to, kai buvęs meras Rytis Mykolas Račkauskas atsistatydino iš pareigų 2023 m. rugsėjį. Račkauskas, kuris miestui vadovavo nuo 2015 metų, savo sprendimą palikti postą motyvavo asmeninėmis priežastimis ir noru siekti naujų profesinių tikslų. Tačiau politikos apžvalgininkai pastebi, kad jo kadencijos pabaigą lydėjo ir tam tikri nesutarimai su miesto taryba dėl strateginių projektų įgyvendinimo.
Į Panevėžio mero postą kandidatuoja net 7 pretendentai, tarp kurių – gerai žinomi miesto politikai ir verslo atstovai. Pagrindiniais favoritais laikomi Deividas Labanavičius (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos”), Gintautas Gegužinskas (TS-LKD) ir Jurgita Čeponienė (Liberalų sąjūdis).
Rinkimų kampanijų akcentai
Abiejose savivaldybėse rinkimų kampanijos buvo itin intensyvios. Joniškio rajone kandidatai daugiausia dėmesio skyrė žemės ūkio sektoriaus problemoms, infrastruktūros gerinimui ir jaunimo emigracijos mažinimui. Ypač daug diskusijų kilo dėl planuojamo aplinkkelio statybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių plėtros.
Panevėžyje, kuris yra penktas pagal dydį Lietuvos miestas, kandidatai akcentavo pramonės atgaivinimo, investicijų pritraukimo ir miesto demografinės situacijos gerinimo klausimus. Daug dėmesio skirta ir Panevėžio kaip technologijų centro (Panevėžys Tech) koncepcijai, kuri siekia pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir technologijų įmones.
Gyventojų lūkesčiai ir aktyvumas
Rinkimų dieną abiejose savivaldybėse stebimas gana aukštas rinkėjų aktyvumas. Iki vidurdienio Joniškio rajone jau balsavo apie 18% rinkėjų, o Panevėžyje – apie 15%. Tai viršija įprastą rinkėjų aktyvumą panašaus pobūdžio rinkimuose.
Kalbinti gyventojai išreiškė viltį, kad naujai išrinkti merai sugebės efektyviai spręsti ilgalaikes problemas. Joniškio rajono gyventojai tikisi didesnio dėmesio kaimiškosioms vietovėms ir geresnės kelių infrastruktūros, o panevėžiečiai – naujų darbo vietų kūrimo ir miesto viešųjų erdvių atnaujinimo.
Kas toliau po balsavimo?
Rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti vėlai vakare. Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugiau nei 50% balsų, po dviejų savaičių bus surengtas antras rinkimų turas, kuriame varžysis du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
Išrinkti merai turės nedelsiant imtis darbo, nes abiejose savivaldybėse yra susikaupę nemažai neatidėliotinų klausimų, susijusių su biudžeto planavimu ir ES fondų lėšų įsisavinimu.
Demokratijos balsas regionuose
Šie neeiliniai rinkimai – ne tik naujo vadovo išrinkimo procedūra, bet ir svarbus demokratijos egzaminas abiem savivaldybėms. Jie rodo, kad rinkėjai turi galią keisti politinę situaciją ir reikalauti atsakomybės iš išrinktų atstovų. Joniškio ir Panevėžio atvejai iliustruoja, kaip veikia demokratinės kontrolės mechanizmai, kai valdžios atstovai nesilaiko įstatymų ar praranda rinkėjų pasitikėjimą. Nepriklausomai nuo to, kas bus išrinkti naujaisiais merais, šie rinkimai jau tapo svarbiu priminimu, kad politinė valdžia Lietuvos regionuose nėra savaime suprantama duotybė, o nuolatinio pasitikėjimo ir atsakomybės santykis tarp rinkėjų ir jų išrinktų atstovų.