Jaunimo požiūris į pilietiškumą Lietuvoje yra įvairus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip šeimos vertybės, švietimo sistema ir socialinė aplinka. Daugelis jaunų žmonių mano, kad pilietiškumas yra svarbus, tačiau jų supratimas apie tai, ką reiškia būti pilietišku, gali skirtis.
Kai kurie jaunuoliai pilietiškumą sieja su aktyviu dalyvavimu visuomenės gyvenime, pavyzdžiui, balsavimu rinkimuose, savanoriška veikla ar dalyvavimu įvairiose pilietinėse iniciatyvose. Jie mano, kad pilietiškumas yra būdas prisidėti prie savo šalies gerovės ir kurti geresnę ateitį.
Kiti jauni žmonės gali jaustis atitolę nuo pilietiškumo idėjos, nes mano, kad jų balsas nėra girdimas arba kad jų pastangos neduoda realių rezultatų. Tokie jaunuoliai gali būti mažiau linkę dalyvauti politinėje veikloje ar pilietinėse iniciatyvose.
Švietimo sistema taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant jaunimo požiūrį į pilietiškumą. Mokyklos, kurios skatina kritinį mąstymą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime, gali padėti ugdyti pilietiškus jaunuolius. Tačiau jei švietimo sistema nesuteikia pakankamai galimybių mokiniams įsitraukti į pilietinę veiklą, tai gali neigiamai paveikti jų požiūrį į pilietiškumą.
Be to, socialinė aplinka ir šeimos vertybės taip pat turi įtakos jaunimo požiūriui į pilietiškumą. Jei jaunuoliai auga aplinkoje, kurioje pilietiškumas yra vertinamas ir skatinamas, jie greičiausiai patys taps aktyviais piliečiais. Priešingai, jei pilietiškumas nėra laikomas svarbiu, jaunuoliai gali būti mažiau linkę įsitraukti į pilietinę veiklą.
Apibendrinant, jaunimo požiūris į pilietiškumą Lietuvoje yra įvairus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbu skatinti jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir suteikti jiems galimybes įsitraukti į pilietinę veiklą, kad jie galėtų prisidėti prie savo šalies gerovės.