Lietuvos Vyriausybė griežtina aktyviojo rezervo karių patikros tvarką
Lietuvos Vyriausybė patvirtino naują tvarką, pagal kurią bus tikrinami aktyviojo rezervo kariai. Ši tvarka numato, kad kariai, kurie gali dirbti su slapta informacija, privalės užpildyti specialų klausimyną. Šis žingsnis yra dalis pastangų užtikrinti nacionalinį saugumą ir apsaugoti jautrią informaciją nuo galimų grėsmių.
Klausimynas bus skirtas įvertinti karių patikimumą ir jų galimybes dirbti su slapta informacija. Jame bus pateikti klausimai, susiję su asmenine ir profesine informacija, taip pat su galimais ryšiais su užsienio šalimis ar organizacijomis. Ši informacija padės nustatyti, ar karys gali būti patikimas ir ar nėra rizikos, kad slapta informacija gali būti atskleista netinkamiems asmenims.
Be to, naujoji tvarka numato, kad kariai, kurie jau yra aktyviajame rezerve, taip pat turės periodiškai atnaujinti savo duomenis ir pateikti naują informaciją, jei jų situacija pasikeistų. Tai leis užtikrinti, kad visi aktyviojo rezervo kariai atitiktų nustatytus saugumo reikalavimus.
Šis sprendimas yra dalis platesnių pastangų stiprinti Lietuvos gynybos pajėgumus ir užtikrinti, kad šalies kariuomenė būtų pasirengusi reaguoti į bet kokias grėsmes. Vyriausybė pabrėžia, kad nacionalinis saugumas yra prioritetas, ir šis žingsnis yra būtinas siekiant apsaugoti šalies interesus.
Patikros mechanizmo detalės
Pagal Krašto apsaugos ministerijos pateiktą informaciją, naujasis klausimynas buvo parengtas bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentu. Klausimynas apims daugiau nei 30 klausimų, kurie padės nustatyti potencialias rizikas, susijusias su asmens patikimumu.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus spaudos konferencijoje paaiškino: „Klausimyne bus prašoma nurodyti ne tik kontaktinius duomenis ir pilietybę, bet ir informaciją apie keliones į užsienio valstybes per pastaruosius penkerius metus, ypač į tas, kurios kelia didesnį saugumo rizikos lygį. Taip pat bus klausiama apie artimus ryšius su užsienio valstybių piliečiais.”
Patikros procesas turėtų užtrukti iki 60 dienų, o gauti duomenys bus saugomi specialioje duomenų bazėje, prieinamoje tik ribotam ratui pareigūnų, turinčių atitinkamas teises.
Rezervo stiprinimo kontekstas
Šiuo metu Lietuvos aktyviajame rezerve tarnauja apie 6000 karių, tačiau pagal 2023 m. patvirtintą nacionalinio saugumo strategiją, šį skaičių planuojama padidinti iki 10000 iki 2026 metų. Rezervistai atlieka svarbų vaidmenį šalies gynybos sistemoje – jie dalyvauja kasmetiniuose mokymuose, pratybose ir gali būti greitai mobilizuoti krizės atveju.
Rezervo kariai taip pat yra svarbūs NATO priešakinių pajėgų (eFP) kontekste, nes jie sudaro reikšmingą dalį pajėgumų, kurie būtų aktyvuoti hibridinės grėsmės ar konvencinio konflikto atveju. Pastaraisiais metais, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., Lietuva ženkliai padidino gynybos finansavimą, kuris šiuo metu siekia 2,52% BVP.
Saugumo ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys teigia, kad šis žingsnis yra logiškas, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją regione.
„Turime suprasti, kad šiuolaikiniame konflikte informacijos apsauga tampa kritiškai svarbi. Rusija aktyviai vykdo žvalgybines operacijas Baltijos regione, o rezervistai, turintys prieigą prie jautrios informacijos, gali tapti taikiniais,” – komentavo D. Šlekys.
Gynybos ekspertai taip pat pabrėžia, kad panašios patikros sistemos jau veikia kitose NATO šalyse, įskaitant Estiją, kuri savo rezervo sistemą aktyviai plėtoja nuo 2015 metų.
Rezervistų perspektyva
Lietuvos šaulių sąjungos atstovas Jonas Rimkus, pats tarnaujantis aktyviajame rezerve, naująją tvarką vertina teigiamai: „Mes suprantame tokių patikrų būtinybę. Jei nori tarnauti ir prisidėti prie šalies gynybos, turi būti pasiruošęs skaidrumui. Daugelis rezervistų šį sprendimą priima kaip natūralų žingsnį profesionalesnės kariuomenės link.”
Vis dėlto, kai kurie rezervistai išreiškė susirūpinimą dėl galimo biurokratijos padidėjimo ir klausimų apie privatumą. Krašto apsaugos ministerija užtikrina, kad procesas bus maksimaliai sklandus, o surinkti duomenys bus griežtai saugomi pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
Saugumas prasideda nuo patikimumo
Naujoji aktyviojo rezervo karių patikros tvarka atspindi platesnį Lietuvos požiūrį į nacionalinį saugumą – jis turi būti visapusiškas ir apimti ne tik fizinį pasirengimą, bet ir informacinį saugumą. Šiame kontekste karių patikimumas tampa ne mažiau svarbus nei jų kariniai įgūdžiai.
Geopolitinės įtampos Rytų Europoje laikotarpiu tokios priemonės yra ne tik pageidautinos, bet ir būtinos. Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, šiuolaikiniame konflikte riba tarp taikos ir karo yra neryški, o informacijos apsauga tampa vienu iš kertinių gynybos elementų.
Stiprindama savo aktyviojo rezervo sistemą ir diegdama pažangias patikros procedūras, Lietuva ne tik didina savo gynybinį potencialą, bet ir siunčia aiškų signalą tarptautiniams partneriams apie įsipareigojimą kolektyviniam saugumui. Galiausiai, nacionalinio saugumo grandinė yra stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis – o patikimi rezervo kariai yra viena iš esminių šios grandinės dalių.