Kadenciją baigęs Seimas pasižymėjo priimtų teisės aktų gausa. Per ketverius metus buvo priimta daugybė įstatymų, kurie turėjo įtakos įvairioms visuomenės sritims. Tarp svarbiausių sprendimų buvo socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir ekonomikos srityse priimti teisės aktai. Pavyzdžiui, buvo padidintos socialinės išmokos šeimoms su vaikais, įvestos naujos sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos gerinti prieinamumą ir kokybę, bei reformuota švietimo sistema, siekiant gerinti mokinių pasiekimus ir mažinti socialinę atskirtį.
Seimo nariai taip pat daug dėmesio skyrė aplinkosaugos klausimams, siekdami užtikrinti tvarų vystymąsi ir kovoti su klimato kaita. Buvo priimti įstatymai, skatinantys atsinaujinančios energijos naudojimą, mažinantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir stiprinantys biologinės įvairovės apsaugą. Lietuva įsipareigojo siekti Europos Sąjungos nustatytų klimato tikslų, įskaitant anglies dioksido emisijų mažinimą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos.
Nepaisant intensyvaus darbo, kai kurie sprendimai sulaukė kritikos dėl jų įgyvendinimo sudėtingumo ar nepakankamo poveikio. Pavyzdžiui, verslo bendruomenė išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių ekonomikos reguliavimo priemonių, kurios, jų nuomone, galėjo apsunkinti verslo plėtrą. Taip pat buvo diskutuojama apie sveikatos priežiūros reformų efektyvumą, ypač atsižvelgiant į pandemijos metu išryškėjusius sistemos trūkumus.
Vis dėlto, Seimo nariai pabrėžė, kad jų tikslas buvo gerinti gyvenimo kokybę ir užtikrinti teisingumą visiems šalies gyventojams. Jie siekė sukurti teisinę bazę, kuri skatintų inovacijas, socialinę įtrauktį ir ekonominį augimą. Baigiantis kadencijai, Seimo nariai išreiškė viltį, kad jų priimti sprendimai prisidės prie ilgalaikės šalies gerovės ir skatins tolesnį vystymąsi. Jie taip pat pabrėžė, kad svarbu tęsti pradėtus darbus ir siekti dar didesnio efektyvumo ateityje, ypač atsižvelgiant į besikeičiančius globalius iššūkius, tokius kaip skaitmenizacija ir klimato kaita.