Kodėl šiandien dezinformacija plinta greičiau nei tikroji tiesa
Gyvename laikais, kai informacija sklinda akimirksniu. Vienas paspaudimas – ir naujiena pasiekia tūkstančius žmonių. Problema ta, kad kartu su tikromis naujienomis sklinda ir visiškas nesąmonės. Ir žinot kas labiausiai nervina? Dezinformacija dažnai atrodo įtikinamiau nei tikroji tiesa! Ji emocingesnė, skandalingesnė, ji verčia mus paspausti tą „pasidalinti” mygtuką nepamanstant.
Socialiniai tinklai veikia kaip milžiniškas garso stiprintuvas – jie neskiria, ar skleidžiama informacija teisinga, ar ne. Algoritmai tiesiog rodo tai, kas sukelia reakcijas. O žinot, kas sukelia daugiausiai reakcijų? Būtent – šokiruojančios, piktinančios ar bauginančios naujienos. Net jei jos visiškai išgalvotos.
Tyrimai rodo, kad melagingos naujienos socialiniuose tinkluose plinta 6 kartus greičiau nei tikrosios. Šešis kartus! Tai reiškia, kad kol tiesa dar bando užsirišti batus, melas jau apbėga pusę pasaulio. Todėl mokėti atpažinti dezinformaciją tapo ne paprasčiausiu įgūdžiu, o būtinybe.
Pirmieji raudonos vėliavėlės ženklai, kuriuos pastebėsite akimirksniu
Yra keletas klasikinių požymių, kurie iškart turėtų sukelti įtarumą. Pirmas ir svarbiausias – sensacingos antraštės, kurios rėkia didžiosiomis raidėmis. „ŠOKAS!”, „NIEKAS NEDRĮSTA APIE TAI KALBĖTI!”, „KO JUMS NIEKADA NEPASAKYS!” – jei matote tokias antraštes, sustokite ir pagalvokite. Rimti naujienų šaltiniai nenaudoja tokių manipuliavimo būdų.
Antras požymis – emocinis poveikis. Jei straipsnis ar įrašas skirtas ne informuoti, o pykinti, bauginti ar šokiruoti – tai raudona vėliavėlė. Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kad emocijos išjungia kritinį mąstymą. Kai esame įsiutę ar išsigandę, nebenorime tikrinti faktų – norime veikti, dalintis, reaguoti.
Trečias dalykas – neaiškūs ar visiškai neegzistuojantys šaltiniai. „Mokslininkai teigia”, „ekspertai įspėja”, „tyrimai rodo” – bet kokie mokslininkai? Kokie ekspertai? Kokie tyrimai? Jei straipsnyje nėra konkrečių nuorodų, institucijų pavadinimų ar tyrimų citatų, greičiausiai tai tiesiog išgalvota.
Dar vienas klasikinis požymis – datos nebuvimas arba senos naujienos, pateikiamos kaip šviežios. Dažnai dezinformacijos skleidėjai ima seną straipsnį, pakeičia datą ir vėl išleidžia į apyvartą. Patikrinkite, kada tikrai buvo paskelbta informacija – tai gali apsaugoti nuo daugelio klaidų.
Kaip tikrinti šaltinius kaip tikras detektyvas
Gerai, dabar pereikime prie konkretaus darbo. Radote įdomią naujieną ir norite patikrinti, ar ji teisinga. Nuo ko pradėti?
Pirmiausiai – pažiūrėkite į patį šaltinį. Ar tai žinomas naujienų portalas? Įveskite jo pavadinimą į Google kartu su žodžiais „patikimumas” ar „apie mus”. Rimti naujienų portalai turi aiškią redakcinę politiką, nurodytus redaktorius, kontaktinius duomenis. Jei svetainė atrodo kaip padaryta per vieną vakarą, be jokios informacijos apie kūrėjus – bėkite iš ten.
Patikrinkite domeno vardą. Dezinformacijos skleidėjai dažnai kuria svetaines, kurios atrodo panašios į žinomus portalus. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.lt” ar „delfi.info”. Viena raidė, vienas žodis – ir jau visai kitas šaltinis. Būkite budrūs!
Puikus būdas – ieškoti tos pačios informacijos kituose šaltiniuose. Jei tai tikrai svarbi naujiena, apie ją rašys ne vienas portalas. Įveskite pagrindinius faktus į paieškos sistemą ir pažiūrėkite, kas dar apie tai kalba. Jei informaciją skelbia tik vienas nežinomas šaltinis – tai labai įtartina.
Dar vienas puikus triukas – atvirkštinė paveikslėlių paieška. Dažnai prie melagingų naujienų pridedamos nuotraukos iš visai kitų įvykių. Nukopijuokite nuotrauką ir įkelkite į Google Images arba TinEye. Taip sužinosite, kur ta nuotrauka tikrai buvo padaryta ir kokiame kontekste.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Facebook, Instagram, TikTok – tai tikri dezinformacijos rojaus sodai. Čia informacija sklinda žaibiškai, o patikrinti ją beveik niekas nesistengia. Matote draugo pasidalintą šokiruojantį įrašą? Nepaskubėkite iškart juo tikėti ar toliau dalintis.
Pirmiausia pažiūrėkite, kas yra pirminis šaltinis. Kas pirmasis paskelbė šią informaciją? Ar tai patikimas asmuo ar organizacija? Ar jie turi kompetencijos toje srityje? Dažnai pasidalinimų grandinė būna tokia ilga, kad niekas net nebežino, iš kur visa tai prasidėjo.
Ypač atsargūs būkite su vaizdo įrašais. Šiandien dirbtinio intelekto pagalba galima sukurti neįtikėtinai realistiškai atrodančius „deepfake” vaizdo įrašus. Žmogus gali atrodyti sakąs dalykus, kurių niekada nesakė. Ieškokite keistų detalių – nenatūralių veido judesių, garso ir vaizdo nesutapimų, keisto apšvietimo.
Dar viena svarbi detalė – patikrinkite paskyros, kuri dalijasi informacija, istoriją. Ar tai tikra paskyra su ilga istorija, ar sukurta prieš kelias dienas? Ar ji skelbia įvairų turinį, ar tik politinę propagandą? Botai ir trolių paskyros dažnai turi labai aiškius požymius.
Faktų tikrinimo įrankiai, kurie taps jūsų geriausiais draugais
Laimei, neturime kovoti su dezinformacija vieni. Yra puikių įrankių ir organizacijų, kurios padeda atskirti tiesą nuo melo.
Tarptautinės faktų tikrinimo organizacijos kaip Snopes, FactCheck.org ar PolitiFact nuolat tikrina populiarias naujienas ir pareiškimus. Lietuvoje veikia „Delfi” projektai „Melo detektorius” ir „Re:Check”, taip pat „15min” faktų tikrinimo skyrius. Radę įtartiną naujieną, pirmiausia patikrinkite, ar ją jau nepatikrinjo šie šaltiniai.
Google Fact Check Explorer – fantastiškas įrankis, leidžiantis ieškoti faktų patikrinimų iš viso pasaulio. Tiesiog įvedate teiginį ar temą, ir sistema parodo, ar kas nors jau yra tai tikrinęs.
Jau minėta atvirkštinė paveikslėlių paieška per Google Images ar TinEye – būtina turėti savo arsenale. O jei norite patikrinti, ar svetainė patikima, užeikite į MediaBiasFactCheck.com – jie vertina tūkstančius naujienų šaltinių pagal patikimumą ir politinį šališkumą.
Naršyklės plėtiniai kaip NewsGuard automatiškai įvertina naujienų svetaines, kurias lankote, ir parodo patikimumo reitingą. Tai kaip turėti asmeninį faktų tikrintoją, kuris visada su jumis.
Kritinio mąstymo pratybos kasdieniam gyvenimui
Įrankiai įrankiais, bet svarbiausias ginklas prieš dezinformaciją yra jūsų pačių galva. Kritinis mąstymas – tai ne kažkoks sudėtingas mokslas, tai paprasčiausiai įprotis sustoti ir pagalvoti prieš tikint.
Užduokite sau klausimus: Kas naudojasi šia informacija? Kam tai naudinga? Jei naujiena atrodo per daug gera (arba per daug bloga), kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Jei kažkas nori, kad jūs jaustumėte stiprias emocijas – paklausykite savęs, kodėl.
Mokykitės atpažinti loginius klaidingus samprotavimus. Pavyzdžiui, „post hoc ergo propter hoc” – jei A įvyko prieš B, tai nereiškia, kad A sukėlė B. Arba „ad hominem” – kai puolamas asmuo, o ne jo argumentai. Šie manipuliavimo būdai labai dažni dezinformacijoje.
Svarbu suprasti ir patvirtinimo šališkumą – mūsų polinkį ieškoti informacijos, kuri patvirtina tai, kuo jau tikime. Būtent todėl taip lengva patikėti melagingomis naujienomis, kurios atitinka mūsų pasaulėžiūrą. Sąmoningai ieškokite informacijos, kuri prieštarauja jūsų nuomonei – tai padės išlikti objektyviems.
Ką daryti, kai jau pasidalinote dezinformacija
Nutiko. Pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esanti dezinformacija. Nesijaudinkite, tai nutinka visiems. Svarbiausia – kaip elgsitės toliau.
Pirmas žingsnis – pripažinkite klaidą. Tai nėra gėda. Gėda būtų toliau skleisti melą, kai jau žinote tiesą. Paskelbkite pataisymą, paaiškinkite, kad informacija buvo neteisinga. Jūsų draugai ir sekėjai tai įvertins – tai rodo brandą ir atsakingumą.
Ištrinkite arba paslėpkite pradinį įrašą, jei įmanoma. Jei platformos funkcionalumas neleidžia, bent jau pridėkite aiškų įspėjimą, kad informacija neteisinga. Kuo greičiau sustabdysite dezinformacijos sklaidą, tuo geriau.
Pamokykite ir kitus. Pasidalinkite savo patirtimi – kaip buvote apgauti, kaip sužinojote tiesą, ką išmokote. Tai gali padėti kitiems išvengti tos pačios klaidos. Dezinformacijos kovoje kiekvienas išmokytas žmogus yra pergalė.
Kaip tapti informacijos higienos ambasadoriumi savo rate
Dabar, kai jau žinote, kaip atpažinti dezinformaciją, laikas pasidalinti šiomis žiniomis su kitais. Ir ne, tai nereiškia, kad turite tapti erzinančiu žmogumi, kuris po kiekvienu draugo įrašu rašo „FAKE NEWS!”.
Būkite švelnūs, bet principingi. Kai matote, kad artimas žmogus dalijasi dezinformacija, parašykite asmeniškai, ne viešai. Pasiūlykite patikrinti faktus kartu. Parodykite, kaip tai padarėte. Žmonės daug geriau priima informaciją, kai ji pateikiama pagarbiai, o ne agresyviai.
Mokykite vyresnius šeimos narius – jie dažnai yra pažeidžiamiausi dezinformacijai. Parodykite jiems, kaip naudotis faktų tikrinimo įrankiais. Paaiškinkite, kodėl ne viskas, kas parašyta internete, yra tiesa. Tai gali būti puiki proga praleisti laiką kartu ir padėti jiems jaustis saugiau skaitmeniniame pasaulyje.
Dalinkitės patikimais šaltiniais. Kai radote gerą, išsamų, faktais pagrįstą straipsnį – pasidalinkite juo. Rodykite pavyzdį, kaip atrodo kokybiška žurnalistika. Kuo daugiau žmonių matys skirtumą tarp tikrų naujienų ir dezinformacijos, tuo sunkiau bus pastarajai plisti.
Ateitis priklauso nuo mūsų visų budrumu
Dezinformacija niekur nedingsta. Priešingai – su dirbtinio intelekto tobulėjimu ji taps dar sudėtingesnė, dar įtikinamesnė. Bet tai nereiškia, kad turime pasiduoti. Kiekvienas iš mūsų gali tapti gynybos linija prieš melą.
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus prieš pasidalindamas informacija sustoja ir pagalvoja. Kuriame žmonės vertina tiesą labiau nei skandalą. Kuriame kritinis mąstymas yra ne išimtis, o norma. Tai nėra utopija – tai tikslas, link kurio galime judėti.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Šiandien patikrinkite vieną naujieną prieš ja tikėdami. Rytoj pamokykite vieną žmogų, kaip tai padaryti. Užuojauta – patikrinkite dvi naujienas. Po savaitės tai taps įpročiu. Po mėnesio – antra prigimtimi.
Atminkite – kiekvieną kartą, kai sustabdote dezinformacijos sklaidą, laimite. Kiekvieną kartą, kai pasidalinate patikrinta, teisinga informacija, darote pasaulį šiek tiek geresnį. Tai nėra dramatiška kova su vėjo malūnais – tai kasdienė praktika, kuri formuoja mūsų bendrą informacinę erdvę.
Tad būkite budrūs, bet ne paranojiškai įtarūs. Būkite kritiškai mąstantys, bet ne ciniškai neigiami. Ir svarbiausia – būkite tie, kurie skleidžia šviesą tamsoje. Nes informacijos amžiuje tiesa yra ne tai, kas garsiausiai šaukiama, o tai, kas kruopščiausiai tikrinama. Ir dabar jūs žinote, kaip tai daryti.