Kodėl šiandien taip sunku atskirti tiesą nuo melo?
Prisipažinsiu atvirai – kartais net man, žmogui, kuris dirba su informacija kasdien, pasitaiko momentų, kai sustoju ir pagalvoju: „Palauk, ar tai tikrai tiesa, ar kažkas čia kažką sugalvojo?” Ir tai visiškai normalu! Gyvename laikais, kai informacijos srautas socialiniuose tinkluose yra tiesiog milžiniškas. Kiekvieną sekundę Facebook, Instagram, TikTok ar Twitter (dabar jau X) mūsų ekranuose šmėžuoja šimtai įrašų, nuotraukų, vaizdo įrašų. Dalis jų – tikri, patikimi, vertingi. Kita dalis? Na, pasakysiu taip – ne visada.
Problema ta, kad klaidinančios naujienos šiandien nebeatrodo kaip anksčiau. Seniau buvo lengviau – matydavai keistą puslapį su gramatikos klaidomis, su šauktukiniais antraštėmis, ir iš karto suprasdavai, kad čia kažkas ne taip. Dabar? Dabar melagingos naujienos atrodo profesionaliai, turi gražų dizainą, net nuotraukas tikras (arba taip atrodo). O algoritmai, kurie valdo tai, ką matome savo srautuose, dažnai pirmenybę teikia ne tiesos kriterijui, o tam, kas sukelia emocijas, kas verčia klikščinti, dalintis, komentuoti.
Štai kodėl skaitmeninis raštingumas šiandien yra ne prabanga, o būtinybė. Tai tarsi nauja rašto mokėjimo forma XXI amžiuje. Ir gera žinia – šių įgūdžių galima išmokti!
Pirmieji įtarimo signalai: ką pastebėti iš karto
Gerai, pradėkime nuo to, kas paprasčiausia. Yra keletas akivaizdžių ženklų, kurie turėtų jums įjungti vidinę aliarmą. Pirmas dalykas – antraštė. Jei antraštė šaukia didžiosiomis raidėmis, perpildyta šauktukais ir skamba kaip sensacinga, per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. „ŠOKAS! VYRIAUSYBĖ SLEPIA ŠIĄ INFORMACIJĄ!!!” arba „GYDYTOJAI NEBENORI, KAD ŽI INFORMACIJA PASIEKTŲ ŽMONES!!!” – matote šabloną? Tikros naujienos paprastai nesirenka tokio agresyvaus tono.
Antras dalykas – šaltinio patikimumas. Ar žinote šį puslapį? Ar girdėjote apie jį anksčiau? Pabandykite surasti informacijos apie patį puslapį. Ar jie turi skyrių „Apie mus”? Ar nurodyta redakcija, kontaktai? Jei puslapis atsirado prieš savaitę ir neturi jokios istorijos – tai labai įtartina. Tikri žiniasklaidos kanalai turi istoriją, reputaciją, kurią galima patikrinti.
Trečias momentas – nuotraukos ir vaizdai. Šiais laikais, kai turime AI generuojamus vaizdus ir puikias fotomontažo programas, nuotrauka nebėra tiesos garantas. Bet yra būdų patikrinti! Google reverse image search yra jūsų draugas. Tiesiog įkelkite nuotrauką į Google Images paiešką ir pažiūrėkite, ar ta pati nuotrauka nebuvo naudota kitame kontekste anksčiau. Dažnai paaiškėja, kad „šiandien Vilniuje nufotografuotas” įvykis iš tikrųjų yra 2015 metų nuotrauka iš visai kitos šalies.
Dar vienas svarbus dalykas – data. Ar įrašas nurodo tikslią datą? Ar cituojami šaltiniai turi datas? Senos naujienos dažnai cirkuliuoja iš naujo, ypač socialiniuose tinkluose, ir žmonės jas dalijasi manydami, kad tai įvyko ką tik. Pavyzdžiui, krizių metu dažnai pasirodydavo senų nuotraukų iš visai kitų įvykių, tik su nauju kontekstu.
Emocijų spąstai ir kaip jų išvengti
Dabar kalbėkime apie tai, kas man asmeniškai atrodo įdomiausias dalykas – kaip mūsų emocijos yra manipuliuojamos. Nes štai kur tikrasis triukas! Klaidinančių naujienų kūrėjai puikiai supranta žmogaus psichologiją. Jie žino, kad kai esame supykę, išsigandę ar sujaudinti, mūsų kritinis mąstymas… na, pasakysiu švelniai, truputį atostogauja.
Pastebėjote, kaip kai kurios naujienos jus tiesiog užvaldo? Perskaitote antraštę ir jau jaučiate, kaip širdis plaka greičiau, kaip norite tuoj pat pasidalinti su visais draugais? STOP! Būtent šis momentas yra kritiškiausias. Kai jaučiate stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, šoką – tai geriausias metas sustoti ir neveikti impulsyviai.
Yra toks puikus patarimas, kurį pats sau kartoju: „Jei tai sukelia stiprias emocijas, palaukite 10 minučių prieš dalindamiesi.” Šios dešimt minučių gali būti skirtumas tarp to, ar tapsite dezinformacijos platintoju, ar ne. Per tą laiką galite atlikti greitą faktų patikrinimą, pažiūrėti, ar kiti patikimi šaltiniai praneša tą patį, atvėsinti galvą.
Klaidinančios naujienos dažnai naudoja tai, kas vadinama „patvirtinimo šališkumu” (confirmation bias). Tai reiškia, kad mes labiau linkę patikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Jei jau nepatinka tam tikra politinė partija, greičiau patikėsite negatyvia (net melaginga) informacija apie ją. Jei esate įsitikinę, kad tam tikras produktas kenksmingas, lengviau patikėsite straipsniu, kuris tai „patvirtina”, net jei jis neturi jokio mokslinio pagrindo.
Praktiniai įrankiai ir metodai faktų tikrinimui
Gerai, užteks teorijos – duokime konkrečių įrankių! Yra keletas puikių būdų, kaip greitai patikrinti informaciją, ir nė vienas iš jų nereikalauja būti IT specialistu ar žurnalistu.
Pirmas ir paprasčiausias būdas – ieškokite tos pačios informacijos kituose šaltiniuose. Jei tai tikrai svarbi naujiena, apie ją praneš ne vienas šaltinis. Atidarykite Google ir paieškokite pagrindinių žodžių. Ar rašo apie tai LRT, Delfi, 15min, užsienio žiniasklaida? Jei randama tik viename keistame puslapyje – tai didelis raudonas vėliavėlė.
Antra – naudokite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje turime „Delfi Faktai” ir „LRT Faktai” skyrius, kurie specialiai tiria ir demaskuoja klaidinančią informaciją. Tarptautiniu mastu veikia Snopes.com, FactCheck.org, Full Fact ir kiti. Tiesiog įveskite įtartiną teiginį į jų paieškos laukelį – dažnai paaiškėja, kad tai jau buvo patikrinta ir paneigta.
Trečias įrankis – jau minėta atvirkštinė nuotraukų paieška. Eikite į images.google.com, paspauskite fotoaparato ikonėlę ir įkelkite nuotrauką arba įklijuokite jos URL. Pamatysite, kur dar internete ši nuotrauka buvo naudota. Tai neįtikėtinai naudinga!
Ketvirtas būdas – patikrinkite URL adresą. Klaidinančios naujienos dažnai naudoja puslapius, kurie atrodo panašūs į tikrus žiniasklaidos kanalus, bet truputį skiriasi. Pavyzdžiui, vietoj „bbc.com” gali būti „bbc-news.com.co” arba panašiai. Vienas raidės ar simbolio skirtumas gali reikšti visiškai kitą puslapį.
Penktas – pažiūrėkite komentarus ir reakcijas. Dažnai kiti vartotojai jau yra atlikę faktų tikrinimą ir komentaruose nurodo, kad informacija klaidinga. Bet atsargiai – kartais ir komentarai gali būti manipuliuojami!
Socialinių tinklų algoritmai: kaip jie veikia prieš mus
Turime pasikalbėti apie dramblį kambaryje – socialinių tinklų algoritmus. Nes problema ne tik tai, kad egzistuoja klaidinančios naujienos, bet ir tai, kad platformos, kuriose praleidžiame laiko, dažnai jas aktyviai propaguoja. Ne specialiai, žinoma, bet rezultatas tas pats.
Štai kaip tai veikia: Facebook, Instagram, TikTok ir kiti nori, kad praleistumėte kuo daugiau laiko jų platformose. Todėl jų algoritmai rodo jums turinį, kuris, jų nuomone, labiausiai jus sudomins. Kaip jie tai nusprendžia? Pagal tai, ką anksčiau žiūrėjote, ką komentavote, kuo dalijotės. Problema ta, kad sensacingos, šokiruojančios, kontroversiškas naujienos paprastai gauna daugiau engagement – daugiau klikščinimų, komentarų, dalijimųsi. O algoritmas mato: „Aha, žmonėms patinka!” ir rodo dar daugiau panašaus turinio.
Taip susiformuoja tai, kas vadinama „informacine burbulu” arba „echo chamber”. Jūs matote vis daugiau turinio, kuris atitinka jūsų esamą pasaulėžiūrą, ir vis mažiau to, kas ją galėtų kvestionuoti. Tai reiškia, kad jei kartą patikėjote tam tikra klaidinga informacija ir su ja sąveikavote, algoritmas jums pateiks dar daugiau panašaus turinio, dar labiau įtvirtindamas tą klaidingą įsitikinimą.
Ką su tuo daryti? Pirma, būkite sąmoningi apie savo informacijos šaltinius. Aktyviai ieškokite įvairių perspektyvų. Sekite ne tik tuos, su kuriais visada sutinkate. Antra, naudokite „Not Interested” ar „Hide” funkcijas, kai matote įtartiną turinį – tai moko algoritmą nerodyti jums panašių dalykų. Trečia, reguliariai išvalykite savo srautą – atsisakykite sekti puslapius, kurie dalijasi abejotinu turiniu.
Ir dar vienas svarbus patarimas – naudokite socialinių tinklų laiko ribojimo funkcijas. Kuo mažiau laiko praleidžiate begaliniame scrollinime, tuo mažiau tikimybė, kad pateksite į klaidinančios informacijos spąstus.
Kaip kalbėti su kitais apie klaidinančias naujienas
Dabar pereikime prie sudėtingesnės dalies – ką daryti, kai matote, kad jūsų draugas, šeimos narys ar kolega dalijasi akivaizdžiai klaidinga informacija? Tai tikrai jautrus klausimas, nes niekas nemėgsta būti taisomas ar jaustis kvailai.
Pirmiausia – vengkite agresyvaus tono. „Kaip tu gali būti toks kvailas ir tuo tikėti?!” tikrai nėra geras požiūris. Žmonės, kurie jaučiasi puolami, tik dar labiau įsitvirtina savo pozicijose – tai vadinama „backfire effect”. Vietoj to, pabandykite užduoti klausimus: „Įdomu, iš kur ši informacija? Ar matei, kad kiti šaltiniai tai patvirtina?” Tai skatina žmogų pačiam pagalvoti kritiškai.
Antra – pasidalinkite patikimais šaltiniais, kurie panegia tą informaciją, bet darykite tai švelniai. „Radau įdomų straipsnį, kuris tiria šį klausimą iš kitos pusės” skamba geriau nei „Čia visiškas melas, štai tikroji tiesa!”
Trečia – pripažinkite, kad visi kartais suklysdami. Galite pasidalinti savo patirtimi: „Ir aš kartą patikėjau panašia istorija, kol nepasitikinau…” Tai padaro pokalbį žmogiškesnį ir mažiau konfrontacinį.
Ketvirta – supraškite, kada verta diskutuoti, o kada ne. Jei žmogus yra giliai įsitikinęs tam tikra ideologija ar konspiracijos teorija, jūsų vienas komentaras socialiniame tinkle tikriausiai nieko nepakeis. Kartais geriau tiesiog praleisti pro šalį ir išsaugoti santykius.
Penkta – kreipkite dėmesį į jaunesnius žmones savo aplinkoje. Vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiami dezinformacijai, nes dar neturi išvystę kritinio mąstymo įgūdžių. Kalbėkite su jais apie tai, ką mato internete, mokykite juos kvestionuoti informaciją. Tai viena svarbiausių paslaugų, kurią galite jiems suteikti.
Specialūs atvejai: deepfakes, AI turinys ir naujos grėsmės
Dabar turime pakalbėti apie tai, kas mane asmeniškai labiausiai neramina – naujausias technologijas, kurios daro klaidinančių naujienų kūrimą dar lengvesnį ir pavojingesnį. Girdėjote apie deepfakes? Tai technologija, kuri leidžia sukurti neįtikėtinai realistiškus dirbtinus vaizdo įrašus, kuriuose žmonės sako ar daro dalykus, kurių niekada nesakė ar nedarė.
Dar prieš kelerius metus deepfakes buvo gana lengvai atpažįstami – keistas veido judėjimas, nenatūralus balso tonas. Dabar? Dabar jie gali būti beveik neatskirami nuo tikrų vaizdo įrašų. Jau matėme pavyzdžių, kai deepfake technologija buvo naudojama politinėje propagandoje, finansinėse sukčiavimo schemose, net karo metu.
Kaip apsisaugoti? Pirma, būkite ypač skeptiški dėl šokiruojančių vaizdo įrašų, ypač jei jie rodo žinomą asmenį darant ar sakant kažką labai netikėto. Antra, ieškokite oficialių patvirtinimų. Jei tai tikrai svarbus pareiškimas, jis bus patvirtintas per oficialius kanalus. Trečia, atkreipkite dėmesį į smulkmenas – nenatūralų mirkčiojimą (arba jo nebuvimą), keistus šešėlius, nesinchronizuotą lūpų judėjimą su garsu.
Kita nauja problema – AI generuotas tekstas. Šiuolaikiniai AI modeliai gali rašyti labai įtikinamai skambančius tekstus bet kokia tema. Tai reiškia, kad melagingų straipsnių galima sukurti šimtus per dieną, visiškai automatiškai. Kaip tai atpažinti? Dažnai AI tekstai yra labai sklandūs, bet truputį paviršutiniški, be gilesnės analizės ar unikalių įžvalgų. Jie gali kartoti bendras frazes, turėti keistų faktinių klaidų, kurios žmogui-ekspertui būtų neįmanomos.
Dar viena problema – AI generuotos nuotraukos. Dabar galima sukurti visiškai neegzistuojančių žmonių nuotraukas, kurios atrodo kaip tikros fotografijos. Kaip jas atpažinti? Atkreipkite dėmesį į foną – dažnai jis būna šiek tiek iškraipytas ar nelogiškas. Pažiūrėkite į smulkmenas kaip auskarai, dantys, plaukai – AI dar turi problemų su šiomis detalėmis. Taip pat reverse image search gali padėti – jei nuotrauka tikra, greičiausiai rasite jos daugiau egzempliorių internete.
Kaip tapti skaitmeniškai raštingu ir padėti kitiems: kelias į priekį
Štai ir priėjome prie pačios svarbios dalies. Nes vienas dalykas – žinoti, kaip apsisaugoti pačiam, ir visai kitas – padėti kurti sveikesnę informacinę aplinką visiems. Ir tai tikrai įmanoma!
Pradėkite nuo savęs. Įsipareigokite patikrinti informaciją prieš ja dalindamiesi. Taip, tai užtrunka papildomų 2-3 minučių, bet tai nedaug, palyginti su potencialiu žala, kurią galite padaryti platindami dezinformaciją. Padarykite tai savo įpročiu – matote kažką šokiruojančio, sustojate, patikrinat, tik tada dalijatės (jei vis dar atrodo, kad verta).
Mokykitės nuolat. Technologijos keičiasi, klaidinančių naujienų metodai tobulėja. Sekite faktų tikrinimo organizacijas, skaitykite apie naujas dezinformacijos tendencijas. Yra puikių nemokamų kursų apie skaitmeninį raštingumą – pasinaudokite jais!
Dalinkitės savo žiniomis su kitais. Kai matote, kad kažkas patikėjo klaidinga informacija, švelniai padėkite jiems suprasti tiesą. Mokykite savo vaikus, tėvus, senelius – kiekviena karta susiduria su skirtingais iššūkiais internete. Jaunesni gali būti per pasitikintys, vyresni – neturintys pakankamai patirties atpažinti modernias manipuliacijas.
Palaikykite kokybišką žurnalistiką. Tikra, profesionali žurnalistika kainuoja pinigų. Jei galite, prenumeruokite patikimus žiniasklaidos šaltinius. Tai investicija į sveikesnę informacinę visuomenės erdvę. O kai matote gerą, kruopščiai ištirtą straipsnį – pasidalinkite juo, padėkite jam pasiekti daugiau žmonių.
Būkite pavyzdys. Jūsų draugai ir sekėjai mato, kaip elgiatės socialiniuose tinkluose. Jei jūs dalijatės tik patikrinta informacija, jei prisiimate atsakomybę už savo turinį, jei pripažįstate klaidas, kai jas padarote – tai įkvepia kitus elgtis panašiai.
Ir pats svarbiausias dalykas – nepasiduokite cinizmui. Taip, yra daug dezinformacijos. Taip, kartais atrodo, kad tiesos nebėra. Bet tai netiesa! Tiesa egzistuoja, faktai egzistuoja, ir mes galime juos rasti, jei stengiamės. Skaitmeninis raštingumas nėra kažkas neįmanomo – tai įgūdis, kurį gali išmokti kiekvienas. Ir kiekvienas iš mūsų, tampantis šiek tiek atsargesniu, šiek tiek kritiškesniu, šiek tiek atsakingesniu informacijos vartotoju ir platintoju, prisideda prie geresnės, sveikesnės informacinės erdvės.
Pradėkite šiandien. Kitas kartas, kai pamatysite kažką šokiruojančio savo Facebook srautuje, sustokite. Paklausykite savęs: ar tai tikra? Ar aš tai patikrinau? Ar būtų gerai, jei šimtai žmonių tai matytų per mane? Ir tik tada nuspręskite, ką daryti. Šis paprastas sustojimas, ši trumpa pauzė kritiniam mąstymui gali pakeisti viską. Ne tik jums, bet ir visiems aplink jus.
Mes gyvename sudėtingais laikais informacijos atžvilgiu, bet tai nereiškia, kad esame bejėgiai. Priešingai – kiekvienas iš mūsų turi galią rinktis, kuo tikėti, ką dalintis, kaip formuoti savo ir kitų supratimą apie pasaulį. Ir tai, drįsčiau sakyti, yra gana įkvepiantis dalykas!