Kodėl taip lengva patikėti melu internete
Sėdime su kavos puodeliu, naršome naujienų portalus ir staiga – sensacinga antraštė, kuri verčia sustingti. Politikas pasakė TOKĮ dalyką? Mokslininkai atrado TAM priežastį? Paspaudžiame, skaitome, dalijamės su draugais. Ir tik po kelių dienų paaiškėja, kad visa tai buvo arba iškraipyta, arba tiesiog išgalvota.
Problema ta, kad mūsų smegenys veikia pagal senovinius principus. Jos mėgsta greitą informaciją, aiškius atsakymus ir patvirtinimą tam, ką jau manome esant teisinga. Todėl melaginga informacija plinta greičiau nei tiesa – ji paprastai emocingesnė, skandalingesnė, aiškesnė. O naujienų portalai, deja, ne visi vadovaujasi aukštais žurnalistikos standartais. Kai kurie tiesiog nori klikų, reklamos pajamų, įtakos viešajai nuomonei.
Aš pats esu ne kartą įkritęs į šias spąstus. Prieš kelerius metus pasidalinau straipsniu apie tariamą medicininį atradimą, kuris atrodė visiškai tikras – buvo nuotraukos, citatos, net „ekspertų” komentarai. Tik vėliau draugas medikas paklausė: „O kur originalus tyrimas? Kur jį paskelbė?” Ir tada viskas subyrėjo. Nuo to laiko tapau kur kas atsargesnis.
Antraštė kaip kabliukas: kai žadama daugiau nei duodama
Pirmasis ir paprasčiausias būdas atpažinti melagingą ar klaidinančią informaciją – atidžiai pažiūrėti į antraštę ir ją palyginti su straipsnio turiniu. Tai vadinama „clickbait” arba sensacingų antraščių metodu, ir jis veikia stulbinamai gerai.
Pavyzdžiui, antraštė skelbia: „Vyriausybė uždraudė populiarų produktą – žmonės šokiruoti!” Skaitote straipsnį ir sužinote, kad iš tiesų tik svarstoma galimybė sugriežtinti tam tikrų produktų ženklinimą. Niekas nieko neuždraudė. Žmonės nėra šokiruoti, nes dauguma net nežino apie šiuos svarstymus. Bet antraštė jau padarė savo darbą – jūs paspaudėte.
Praktinis patarimas: visada skaitykite visą straipsnį, o ne tik antraštę. Ir klauskite savęs: ar antraštė tiksliai atspindi tai, kas parašyta tekste? Jei antraštė žada sensaciją, o straipsnyje tik nuogirdos ar spekuliacijos – tai raudonas signalas. Geri žurnalistai rašo informatyvias, o ne manipuliuojančias antraštes.
Šaltinių paieška: kas iš tikrųjų tai pasakė
Antras metodas – visada ieškoti pirminių šaltinių. Tai skamba sudėtingai, bet iš tiesų nėra. Jei straipsnyje rašoma, kad „mokslininkai nustatė”, klauskite: kokie mokslininkai? Kur paskelbtas tyrimas? Kokiame žurnale? Kada?
Prieš mėnesį mačiau straipsnį, kuriame tvirtinta, kad „Harvardo universiteto mokslininkai įrodė, jog kava sukelia vėžį”. Skamba baisiai, tiesa? Bet kai paieškojau originalaus tyrimo, paaiškėjo, kad: a) tyrimas buvo ne iš Harvardo, o iš visai kitos institucijos; b) jame buvo tiriama ne kava, o labai didelės dozės vieno specifinio kavos komponento; c) tyrimas buvo atliktas su pelėmis, ne žmonėmis; d) patys tyrėjai savo išvadose nieko tokio netvirtino.
Kaip tai patikrinti? Jei straipsnyje minimas tyrimas, ieškokite jo pavadinimo arba autorių vardų Google Scholar arba PubMed duomenų bazėse. Jei cituojamas politikas ar pareigūnas, pabandykite rasti originalų pareiškimą – galbūt jis pasiekiamas per oficialią instituciją, socialinę žiniasklaidą ar transliacijų įrašus. Dažnai paaiškėja, kad citata buvo išplėšta iš konteksto arba net visiškai iškraipyta.
Data ir aktualumas: seni dalykai naujose pakuotėse
Trečias būdas atpažinti melagingą informaciją – patikrinti datą. Tai gali atrodyti juokinga, bet tikrai veikia. Labai dažnai senų straipsnių nuorodos vėl pradeda sklisti socialiniuose tinkluose, ir žmonės mano, kad tai šviežios naujienos.
Prisimenu, kaip 2023 metais mano pažįstami dalijosi „naujienomis” apie tai, kad tam tikras politikas padarė skandalingą pareiškimą. Žmonės piktinosi, diskutavo, reikalavo atsistatydinimo. Problema ta, kad tas pareiškimas buvo padarytas 2018 metais, ir visa situacija jau seniai buvo išspręsta. Bet straipsnis neturėjo aiškios datos viršuje, o žmonės neskaitė iki galo.
Taip pat būkite atsargūs su straipsniais, kurie aprašo įvykius, bet nenurodo tikslios datos. „Neseniai”, „šią savaitę”, „praėjusį mėnesį” – tai nekonkretūs laiko apibrėžimai, kurie gali reikšti bet ką. Patikimi naujienų portalai visada nurodo tikslią datą ir laiką, ypač jei tai svarbi naujiena.
Dar viena gudrybė – kai kurie portalai specialiai „atnaujina” senus straipsnius, pakeisdami datą, nors turinys lieka tas pats. Jei straipsnis atrodo keistas arba aprašomi įvykiai nesutampa su tuo, ką žinote apie dabartinę situaciją, pabandykite paieškoti to paties įvykio aprašymų kituose šaltiniuose.
Autoriaus ir portalo patikimumas
Ketvirtas metodas – pažvelgti, kas parašė straipsnį ir kokiame portale jis paskelbtas. Ne visi portalai yra vienodi, ir ne visi žurnalistai laikosi etikos standartų.
Patikimi portalai turi aiškią redakcinę politiką, nurodo straipsnių autorius, turi kontaktinę informaciją. Jie taiso klaidas, kai jas padaro, ir aiškiai atskiria nuomonės straipsnius nuo faktinių naujienų. Jei portale nėra jokios informacijos apie tai, kas jį valdo, kas rašo straipsnius, kaip su jais susisiekti – tai jau įtartina.
Kai skaitau straipsnį, dažnai paspaudžiu ant autoriaus vardo. Kas jis toks? Ar turi žurnalistikos išsilavinimą ar patirtį? Ar rašo tik vienomis temomis (galbūt yra šališkas)? Ar jo kiti straipsniai atrodo patikimi? Kartais paaiškėja, kad „autorius” yra tiesiog pseudonimas arba straipsnis parašytas dirbtinio intelekto be jokios žmogiškos redakcijos.
Taip pat verta pasižiūrėti į portalo istoriją. Ar jis anksčiau yra platinęs melagingą informaciją? Ar buvo faktų tikrinimo organizacijų pažymėtas kaip nepatikimas? Yra nemažai svetainių, kurios specialiai kuriamos atrodyti kaip tikri naujienų portalai, bet iš tiesų platina propagandą ar dezinformaciją.
Nuotraukos ir vaizdo medžiaga: kai akys mūsų apgauna
Penktas būdas – būti atsargiems su vizualine medžiaga. Sako, kad nuotrauka verta tūkstančio žodžių, bet šiais laikais ji gali būti ir tūkstančio melų.
Nuotraukų manipuliavimas yra senas dalykas, bet dabar jis tapo neįtikėtinai paprastas. Be to, dažnai net nereikia nieko redaguoti – užtenka paimti seną nuotrauką arba nuotrauką iš visai kito įvykio ir pridėti prie naujo straipsnio su klaidinančiu aprašymu.
Kaip tai patikrinti? Naudokite atvirkštinę nuotraukų paiešką. Tai paprasta: dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant nuotraukos ir pasirinkite „Ieškoti nuotraukos Google” arba panašią parinktį. Arba nueikite į images.google.com ir įkelkite nuotrauką. Taip sužinosite, kur dar ši nuotrauka buvo naudota ir kada.
Prieš kelerius metus plito nuotrauka, kuri tariamai rodė didžiulę minią žmonių tam tikrame proteste. Atvirkštinė paieška parodė, kad ta pati nuotrauka buvo daryta prieš penkerius metus visai kitame mieste, visai kitame renginyje. Bet žmonės jau buvo pasidalinę tūkstančius kartų.
Su vaizdo įrašais sudėtingiau, bet irgi galima patikrinti. Žiūrėkite į detales – ar aplinka atitinka tai, kas teigiama? Ar matomi ženklai, užrašai, automobilių numeriai atitinka tariamą vietą? Ar oro sąlygos atitinka sezoną? Kartais net maži nesutapimai gali atskleisti melą.
Emocinis krūvis ir manipuliacija jausmais
Šeštas metodas – atpažinti emocines manipuliacijas. Melaginga informacija dažnai siekia ne informuoti, o sukelti stiprią emocinę reakciją: pyktį, baimę, pasipiktinimą, neapykantą.
Jei skaitydami straipsnį jaučiate, kad jūsų emocijos kyla kaip banga, sustokite. Tai ne atsitiktinumas. Tai gali būti sąmoningas manipuliavimas. Klauskite savęs: kodėl šis straipsnis verčia mane taip jaustis? Ar tai pagrįsta faktais, ar tik emociškai įkrautais žodžiais?
Pavyzdžiui, straipsnis apie imigrantus gali būti parašytas dviem būdais. Pirmas: „Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais į šalį atvyko 5000 imigrantų, kas yra 10% daugiau nei užpernai.” Antras: „INVAZIJA! Svetimšalių BANGA užlieja mūsų šalį – kada tai SUSTABDYSIME?” Matote skirtumą? Pirmasis pateikia faktą, antrasis manipuliuoja emocijomis.
Būkite ypač atsargūs su straipsniais, kurie naudoja daug didžiųjų raidžių, šauktuką, žodžius kaip „ŠOKAS”, „KATASTROFA”, „NIEKADA NEPATIKĖSITE”. Tai klasikiniai manipuliavimo ženklai. Tikri žurnalistai leidžia faktams kalbėti patiems už save, o ne bando jus emociškai priversti ką nors manyti.
Kryžminis tikrinimas: kai vienas šaltinis neužtenka
Septintas ir galbūt svarbiausias metodas – visada tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose. Jei svarbi naujiena yra tikra, apie ją rašys ne vienas portalas.
Tai ypač svarbu su skandalingomis ar sensacingomis naujienomis. Jei matote straipsnį, kuris teigia kažką neįtikėtino, bet apie tai nerašo jokie kiti patikimi portalai – greičiausiai tai netiesa arba bent jau labai iškraipyta tiesa.
Tačiau būkite atsargūs – kartais keli portalai tiesiog perrašo tą patį straipsnį iš vieno šaltinio. Tai nereiškia, kad informacija patvirtinta. Reikia ieškoti nepriklausomų šaltinių, kurie patys tyrė situaciją, o ne tiesiog nukopijavo kito portalo tekstą.
Geras būdas – pasitikrinti tarptautinius šaltinius, jei naujiena yra tarptautinė. Jei teigiama, kad „pasaulis šokiruotas” dėl kažko, bet apie tai nerašo nei BBC, nei Reuters, nei kiti dideli tarptautiniai portalai – greičiausiai pasaulis visai nešokiruotas.
Taip pat naudokite faktų tikrinimo organizacijas. Lietuvoje veikia „Delfi” faktų tikrinimo skyrius, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir kiti. Jie specializuojasi būtent melagingos informacijos atpažinime ir paneigime.
Kai informacija tampa ginklu, o mes – jos šaukliais
Žinote, kas labiausiai baugina? Ne tai, kad melaginga informacija egzistuoja. Ji egzistavo visada. Baugina tai, kaip greitai mes ją patikim ir kaip noriai ja dalinamės. Vienas paspaudimas, ir jūsų draugų sąrašas jau mato tą patį melą. Dar vienas paspaudimas, ir jis keliauja toliau. Mes tampame ne aukos, o bendrininkais.
Bet štai gera žinia: kiekvienas iš mūsų gali tai sustabdyti. Ne, jūs neturite būti žurnalistu ar faktų tikrintoju. Tiesiog turite skirti kelias papildomas sekundes prieš paspausdami „dalintis”. Turite leisti savo kritiniam mąstymui įsijungti anksčiau nei emocijoms.
Ar tai reiškia, kad turime netikėti jokia informacija? Žinoma, ne. Bet tai reiškia, kad turime būti protingi vartotojai. Kaip neskaitome produktų etiketėse tik didelių raidžių, bet ir smulkų šriftą, taip turėtume elgtis ir su informacija.
Tie septyni metodai, apie kuriuos kalbėjome – antraščių analizė, šaltinių tikrinimas, datos svarba, autoriaus patikimumas, vizualinės medžiagos tikrinimas, emocijų atpažinimas ir kryžminis tikrinimas – nėra sudėtingi. Bet jie veikia. Aš pats juos naudoju kasdien, ir dabar kur kas rečiau jaučiuosi apgautas.
Galiausiai, atminkite: melaginga informacija klesti tik tada, kai mes jai leidžiame. Kai nustojame klausti, abejoti, tikrinti. Kai tampame tingiais ir pasitenkame tuo, kas patogu mūsų įsitikinimams. Bet jei kiekvienas iš mūsų taptų šiek tiek atidesniais, kritiškesniais, atsakingesniais – dezinformacijos banga atslūgtų. Ne iš karto, ne visiškai, bet tikrai pastebėtume skirtumą.
Taigi kitą kartą, kai pamatysite skandalingą antraštę, sustokite. Pakvėpuokite. Ir paklauskit savęs: ar tai tikrai tiesa, ar tik kas nors nori, kad aš taip manytų? Atsakymas dažnai būna akivaizdus, jei tik duodame sau laiko jį surasti.