Jaunimo požiūris į pilietiškumą Lietuvoje yra įvairus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip šeimos vertybės, švietimo sistema ir socialinė aplinka. Daugelis jaunų žmonių supranta pilietiškumą kaip aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime, įskaitant balsavimą rinkimuose, savanorišką veiklą ir dalyvavimą įvairiose pilietinėse iniciatyvose.
Vis dėlto, kai kurie jaunuoliai jaučiasi atitolę nuo politinių procesų ir mano, kad jų balsas nėra svarbus. Tai gali būti susiję su nepasitikėjimu valdžios institucijomis ar nusivylimu politine sistema. Švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos stengiasi skatinti jaunimo pilietiškumą, organizuodamos įvairias edukacines programas ir renginius, kurie padeda suprasti pilietinių teisių ir pareigų svarbą.
Svarbu paminėti, kad socialiniai tinklai ir skaitmeninės platformos taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį formuojant jaunimo požiūrį į pilietiškumą. Internetas suteikia galimybę greitai ir lengvai dalintis informacija, organizuoti akcijas ir diskutuoti aktualiomis temomis, tačiau tuo pačiu metu gali skatinti ir pasyvų dalyvavimą, kai užtenka tik paspausti „patinka“ ar pasidalinti įrašu.
Apskritai, jaunimo požiūris į pilietiškumą Lietuvoje yra dinamiškas ir nuolat kintantis, tačiau svarbu užtikrinti, kad jauni žmonės turėtų galimybes ir motyvaciją aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai padėtų kurti stipresnę ir labiau įtraukią demokratinę visuomenę.