Frontlinijoje – intensyvūs mūšiai ir netikėti pokyčiai
Ukrainos rytinėse srityse situacija išlieka įtempta, nors kai kuriose pozicijose pastebimi nedideli Ukrainos pajėgų laimėjimai. Bachmuto kryptimi ukrainiečių kariai pranešė apie sėkmingą priešo atakų atrėmimą ir kelių strateginių pozicijų susigrąžinimą. Rusijos pajėgos toliau bando prasiveržti link Časiv Jaro, tačiau susiduria su stipriu pasipriešinimu.
Donecko srityje padėtis lieka kritiška – Avdijivkos kryptimi vyksta nuolatiniai apšaudymai, o civiliai gyventojai kenčia nuo nuolatinių oro antskrydžių. Ukrainos kariuomenės atstovas Serhijus Čerevatas patvirtino, kad per pastarąsias 24 valandas atmušta daugiau nei 40 priešo atakų šiame sektoriuje. Rusijos pajėgos naudoja įprastą taktiką – masiškai mėto karius į puolimą, nekreipdamos dėmesio į didžiulius nuostolius.
Zaporižios kryptimi ukrainiečiai išlaiko iniciatyvą, nors pažanga vyksta lėtai. Karo ekspertai pastebi, kad Rusija sutelkė didelius rezervus būtent šioje srityje, siekdama bet kokia kaina sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą. Tuo tarpu Chersono srityje Dniepro upės kairiajame krante ukrainiečiai sugebėjo įtvirtinti kelias placdarmus, kas leidžia tikėtis tolesnės pažangos ateityje.
Oro gynybos sistema dirba be poilsio
Naktiniai Rusijos raketų ir dronų antskrydžiai tapo kasdienybe daugeliui Ukrainos miestų gyventojų. Per pastarąją savaitę Rusija paleido daugiau nei 150 dronų-kamikadzių ir kelias dešimtis sparnuotųjų raketų. Ukrainos oro gynybos pajėgos skelbia numušusios apie 85 procentus skraidančių taikinių, tačiau dalis vis tiek pasiekia tikslus.
Kyjive oro pavojaus sirenos skambėjo beveik kiekvieną naktį. Sostinės gyventojai jau priprato prie nuolatinių bėgimų į slėptuves, nors daugelis prisipažįsta, kad kartais tiesiog nebelieka jėgų reaguoti į kiekvieną pavojų. Viena kijevietė Olena pasakoja: „Kai sirena suskamba trečią kartą per naktį, jau nebežinai – kelti vaikus ir bėgti į rūsį ar rizikuoti ir likti lovoje.”
Oro gynybos specialistai pabrėžia, kad Vakarų šalių suteiktos sistemos veikia efektyviai, tačiau jų vis tiek nepakanka visiškai apsaugoti visą Ukrainos teritoriją. Ypač pažeidžiami lieka mažesni miestai ir kaimai, kur oro gynybos priemonių beveik nėra. Būtent ten civiliai gyventojai patiria didžiausią pavojų.
Tarptautinė parama – kas keičiasi ir ko tikėtis
JAV Kongreso sprendimas dėl naujo paramos paketo Ukrainai vis dar kaboja ore. Politiniai ginčai Vašingtone tiesiogiai veikia padėtį fronte – Ukrainos kariuomenė jau dabar jaučia šaudmenų trūkumą. Artilerijos sviedinių taupymas tapo realybe daugelyje fronto ruožų, o tai leidžia Rusijai aktyviau veikti.
Europos Sąjunga bando kompensuoti amerikiečių neapsisprendimą. Vokietija paskelbė apie naują 1,1 milijardo eurų vertės karinės pagalbos paketą, kuriame – papildomi oro gynybos kompleksai ir artilerijos sistemos. Didžioji Britanija taip pat žada padidinti paramą, o Prancūzija pagaliau pradėjo konkretesnį dialogą apie tolimojo nuotolio ginklų tiekimą.
Tačiau realybė tokia, kad biurokratiniai procesai užtrunka, o Ukrainai pagalba reikalinga dabar. Karo ekspertas Mykola Sunhurovskis pastebi: „Kiekviena atidėta savaitė reiškia papildomus nuostolius fronte ir daugiau sunaikintų miestų. Vakarai turi suprasti, kad greitis šiuo atveju yra kritiškai svarbus.”
Energetikos infrastruktūros ataka – Rusijos nauja strategija
Pastarąsias savaites Rusija vėl sutelkė dėmesį į Ukrainos energetikos objektų bombardavimą. Tai primena 2022 metų rudens ir žiemos taktiką, kai masiškai buvo atakuojamos elektrinės ir transformatorių stotys. Dabar situacija šiek tiek kitokia – Ukraina geriau pasirengusi, turi daugiau oro gynybos sistemų, bet ir Rusija išmoko iš klaidų.
Naujieji smūgiai labiau tiksliniai – atakuojami kritiniai mazgai, kurių pažeidimas sukelia maksimalų poveikį. Odesos srityje po vieno iš antskrydžių be elektros liko šimtai tūkstančių gyventojų. Lvivo regione taip pat užfiksuoti energetikos objektų apgadinimai. Ukrainos energetikai dirba be poilsio, tačiau kai kurie pažeidimai užtrunka savaites, kol būna pašalinti.
Vyriausybė ragina gyventojus pasirūpinti autonominiais energijos šaltiniais – generatoriais, saulės baterijomis. Daugelis verslo įmonių jau seniai turi atsarginius sprendimus, bet paprastiems žmonėms tai dažnai per brangu. Socialinės paramos programos bando padėti labiausiai pažeidžiamoms grupėms, bet ištekliai riboti.
Juodosios jūros koridorius ir grūdų eksportas
Nors Rusija oficialiai nutraukė grūdų susitarimą, Ukraina sugebėjo sukurti alternatyvų eksporto maršrutą palei Rumunijos krantus. Per pastaruosius mėnesius šiuo koridoriumi išplaukė jau dešimtys laivų su ukrainietiškais grūdais. Tai svarbi pergalė tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu.
Rusijos karo laivynas bando kliudyti – reguliariai paleisdamas raketas į uostų infrastruktūrą, bet Ukrainos jūrų pajėgos ir oro gynyba sugebėja didžiąją dalį atakų atremti. Be to, Ukrainos dronai-kateriai jau kelis kartus sėkmingai atakavo Rusijos karo laivus Juodojoje jūroje, kas privertė priešą laikytis toliau nuo Ukrainos krantų.
Ekonomistai skaičiuoja, kad grūdų eksportas per naująjį koridorių jau atnešė šaliai daugiau nei milijardą dolerių pajamų. Tai gyvybiškai svarbu Ukrainos ekonomikai, kuri nepaisant karo bando išlaikyti bent minimalų stabilumą. Ūkininkai tikisi, kad artėjant naujam derliaus sezonui logistika bus dar labiau patobulinta.
Humanitarinė krizė okupuotose teritorijose
Informacija iš Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų pasiekia retai, bet tai, kas pasiekia, dažnai šokiruoja. Žmogaus teisių organizacijos dokumentuoja masinius civilių gyventojų teisių pažeidimus – nuo priverstinės rusifikacijos iki tiesioginių represijų prieš tuos, kas atsisako bendradarbiauti su okupantais.
Mariupolyje, kuris buvo beveik visiškai sugriauts, Rusija bando kurti regimybę normalaus gyvenimo. Statomi nauji pastatai, bet dauguma jų skirta ne vietiniams gyventojams, o atvykstantiems iš Rusijos kolonistams. Ukrainiečiai verčiami priimti Rusijos pilietybę, priešingu atveju jiems nesuteikiamos net elementarios paslaugos.
Melitopolio meras Ivanas Fedorovas, kuris dabar dirba iš neokupuotos teritorijos, reguliariai gauna informaciją apie padėtį mieste. Jis pasakoja apie masinius areštus, kankinimus ir dingimus be žinios. Okupantai ypač persekioja buvusius savivaldybės darbuotojus, mokytojus ir aktyvistus. Daugelis žmonių bando bet kokiais būdais išvykti į kontroliuojamą Ukrainos teritoriją, bet tai tampa vis sunkiau.
Mobilizacija ir visuomenės nuotaikos
Ukrainoje tęsiasi diskusijos dėl mobilizacijos taisyklių. Vyriausybė priėmė naujus įstatymus, kurie turėtų padaryti procesą skaidresnį ir teisingesnį, bet visuomenėje vis dar jaučiamas nerimas. Daugelis vyrų, kurie jau daugiau nei metus tarnauja fronte, klausia, kada galės grįžti namo ar bent pailsėti.
Rotacijos problema tapo viena aktualiausių – kariai fiziškai ir psichologiškai išsekę, bet rezervų nepakanka. Naujieji mobilizuoti reikalauja apmokymo, o tai užtrunka. Tuo tarpu fronte esantys daliniai dirba ties išsekimo riba. Kariuomenės vadovybė pripažįsta problemą, bet greito sprendimo nėra.
Visuomenė vis dar palaiko kariuomenę, bet nuovargis jaučiamas. Žmonės nori aiškesnės perspektyvos – ne iliuzijų apie greitą pergalę, bet realistinio plano, kaip bus pasiekti tikslai. Prezidentas Zelenskis reguliariai kreipiasi į tautą, bet kai kurie ekspertai mano, kad komunikacija galėtų būti dar atviresnė ir konkrečiau.
Ką visa tai reiškia paprastam žmogui ir kur link judame
Karas Ukrainoje jau seniai nebėra trumpalaikė krizė – tai ilgalaikė realybė, su kuria teks gyventi dar nežinia kiek laiko. Fronto linijos stabilizavosi, bet tai nereiškia, kad karas užšalo. Priešingai, abi pusės ruošiasi tolesnėms operacijoms, kaupia jėgas ir ieško silpnų priešo vietų.
Ukrainiečiams svarbu išlaikyti tarptautinę paramą ir dėmesį. Vakarų visuomenės nuovargis nuo karo temų suprantamas, bet būtent dabar Ukrainai reikia ne mažiau, o gal net daugiau palaikymo nei karo pradžioje. Ginklai, šaudmenys, finansinė pagalba – visa tai tiesiogiai veikia galimybes gintis ir galiausiai atgauti savo teritorijas.
Paprastiems žmonėms patarimai lieka tie patys – būti budriems, turėti pasiruošimo planą ekstremalioms situacijoms, palaikyti vieni kitus. Ukrainiečiai parodė neįtikėtiną atsparumą, bet šis atsparumas turi būti nuolat palaikomas ir stiprinamas. Kiekvienas gali prisidėti – ar tai būtų savanorystė, parama kariuomenei, ar tiesiog savo darbo sąžiningas atlikimas.
Karo baigtis vis dar neaiški, bet viena aišku tikrai – Ukraina kovoja ne tik už save, bet ir už Europos saugumo principus. Kiekviena diena fronte, kiekvienas atmuštas antskrydis, kiekvienas išlaisvintas kaimas – tai žingsniai link pergalės, net jei kelias dar ilgas ir sunkus.