Lietuvos kariuomenė susilaiko nuo vertinimų kario Rūpšio atžvilgiu
Lietuvos kariuomenė teigia, kad šiuo metu negali vertinti kaltinimų, pateiktų kariui Rūpšiui, nes būtina išsiaiškinti visas aplinkybes. Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad bet kokie kaltinimai turi būti nagrinėjami objektyviai ir nešališkai, laikantis teisės aktų ir procedūrų. Jie taip pat pažymi, kad kariuomenė visada siekia užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę savo veikloje, todėl bet kokie įtarimai ar kaltinimai yra rimtai vertinami ir tiriami. Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio metu bus nustatyta, ar yra pagrindas tolesniems veiksmams. Kariuomenė ragina visuomenę ir žiniasklaidą neskubėti daryti išvadų, kol nėra pateikti oficialūs tyrimo rezultatai.
Tyrimo eiga ir procedūros
Kaip patvirtino Krašto apsaugos ministerijos atstovas spaudai Laimis Bratikas, tyrimas dėl kario Rūpšio atvejo vykdomas pagal Karių drausmės statuto nuostatas. „Kiekvienas atvejis, susijęs su galimais drausmės pažeidimais, yra tiriamas itin kruopščiai, užtikrinant visų šalių teises ir interesus”, – teigė L. Bratikas.
Remiantis Lietuvos kariuomenės vidaus tarnybos nuostatais, tokio pobūdžio tyrimai paprastai trunka nuo 20 iki 30 dienų, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo ir reikalingų apklausti liudininkų skaičiaus. Tyrimo metu karys gali būti laikinai nušalintas nuo pareigų arba jam gali būti paskirtos alternatyvios užduotys.
Ankstesni precedentai
Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvos kariuomenėje atliekami tyrimai dėl galimų pažeidimų. 2021 metais buvo užregistruoti 37 atvejai, susiję su įvairaus pobūdžio drausmės pažeidimais, iš kurių 12 buvo pripažinti nepagrįstais po išsamaus tyrimo. Šie duomenys rodo, kad kariuomenė laikosi principo „nekaltas, kol neįrodyta kaltė„.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys (nesusijęs su minėtu kariu) yra ne kartą pabrėžęs, kad kariuomenėje netoleruojami jokie pažeidimai, tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti teisingą procesą ir objektyvų vertinimą.
Visuomenės reakcija ir pasitikėjimas kariuomene
Pastarieji visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai itin pasitiki kariuomene – net 72% apklaustųjų išreiškė pasitikėjimą šia institucija. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarp visų valstybinių institucijų.
Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad šį pasitikėjimą būtina išsaugoti, todėl bet kokie įtarimai yra tiriami itin atsakingai, vengiant skubotų sprendimų ar nepagrįstų kaltinimų.
Tarp pareigos ir teisingumo: kodėl svarbu neskubėti
Kario Rūpšio atvejis primena platesnę dilemą, su kuria susiduria visos karinės organizacijos – kaip suderinti griežtą drausmę su teisingo proceso principais. Kariuomenė, būdama viena skaidriausių valstybės institucijų, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp operatyvaus reagavimo į galimus pažeidimus ir rūpestingo faktų tyrimo.
Istorija rodo, kad skubotos išvados gali padaryti nepataisomą žalą ne tik konkrečiam kariui, bet ir visai institucijai. Todėl kariuomenės kvietimas susilaikyti nuo išankstinių vertinimų nėra bandymas slėpti informaciją, o veikiau įsipareigojimas teisingumui ir profesionalumui – vertybėms, kuriomis remiasi visa Lietuvos gynybos sistema.